Kai kuriose Lietuvos kapinėse ant apleistų kapaviečių statomos įspėjamosios lentelės, primenančios, kad jos gali atitekti svetimiems, bet Panevėžio rajone tokių ženklų neprireikė.
Nors įstatymai leidžia ilgus metus neprižiūrimas kapavietes perduoti kitiems, Panevėžio rajone galimybe laidoti svetimame kape niekas nesidomi.
Panevėžio rajono kapinėse ant apleistų kapaviečių nesmeigiamos vadinamosios gėdos lentelės. Tokių neprisireikė, nes nėra pageidaujančiųjų savo artimuosius laidoti ar patiems po mirties būti palaidotiems svetimose kapavietėse.
„Per ilgus darbo kapinių prižiūrėtoju metus buvau sulaukęs vienintelio prašymo žmogaus, kuris ketino prižiūrėti netvarkomą kapą, o po mirties jame pats atgulti. Bet gana greitai ir tas apsigalvojo, nebenorėjo gultis ten, kur nežinia kas buvo palaidotas“, – sako Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos kapinių prižiūrėtojas Virginijus Grakauskas.
Jau dešimtmetis, kai Aplinkos ministerija suteikė teisę savivaldybėms viešinti netvarkomas jų teritorijose esančias kapavietes.
Pagal šią tvarką, jei ir paviešinus apleista kapavietė nebus sutvarkyta, ją prižiūrėti, paskui ten pat ir laidoti bus suteikta teisė kitiems.
Ne tik Panevėžio, bet ir daugelyje kitų savivaldybių kapinėse ant neprižiūrimų amžino poilsio vietų dygsta lenteles – savotiški įspėjimai, jog neprižiūrima kapvietė gali būti perleista svetimiems, praėjus bent 25 metams po paskutinio palaidojimo.
Visgi Panevėžio rajone esančiose kapinėse tokių lentelių nematyti.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 5 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
