Svarbiausias klausimas: kaip sudominti mokinius skaityti knygas iš literatūros sąrašo.
Žodžių junginys „privalomoji literatūra“ mažai kam skamba patraukliai. Prieš akis neretam iškyla ilgas knygų sąrašas, bibliotekininkė, sakanti, kad reikiamą knygą pirmas pasičiupo bendraklasis ir mokytoja, liepianti suskaičiuoti meninės raiškos priemones kūrinyje. Šiemet vyresniųjų klasių moksleiviai jau mokysis pagal atnaujintą lietuvių literatūros programą, kuri įnešė pokyčių ir į sąrašą, ir į egzaminą.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Onutė Baumilienė IQ.lt pasakojo, kad nuo pat Nepriklausomybės laikų, literatūros sąrašas keičiamas nebuvo. Anot jos, jau senokai pribrendęs reikalas jį reanimuoti, nes knygų sąrašas neatitinka lietuvių kalbos egzamino. Dabar į vienuoliktą klasę einantys jaunuoliai bus pirmieji, kurie laikys egzaminą jau pagal atnaujintą programą, ir, mokytojos manymu, jausis kur kas ramiau, mat konkrečiai žinos, kokių kūrinių jame gali reikėti.
Pasak O. Baumilienės, knygų sąrašas turėjo nemažai trūkumų. Visų pirma, stigo senosios lietuvių literatūros tekstų, kurie turėtų užpildyti nemažai kultūrinių, istorinių spragų. Kad ir tokių, jog lietuviai taip pat kaip ir prancūzai, ispanai ar vokiečiai turi herojinį epą, kuris buvo parašytas lotynų kalba – tai Jono Radvano „Radviliada“.
Naujovės
Kitas sąraše atsiradęs autorius – Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Jį O. Baumilienė įvardina kaip vieną garsiausių XVII amžiaus Europos rašytojų. M. K. Sarbievijus – popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas. Šį apdovanojimą buvo pelnę ir Dantė bei Francesco Petrarca. Tuo metu šis laimėjimas galėjo prilygti Nobelio literatūros premijai.
Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija moksleiviams geriausiai žinoma iš Juditos Vaičiūnaitės kūrybos. Dabar su šiomis istorinėmis asmenybėmis supažindins ir kitas tekstas – tai B. Radvilaitės ir Ž. Augusto amžininko ispano Petro Roizijaus kūryba. P. Roizijus gyveno karaliaus dvare, tad ten vykstančias peripetijas matė savo akimis.
Sąraše atsirado ir Jorge Luisas Borgesas, Josifas Brodskis, Česlavas Milošas, Vincas Kudirka, Marius Išvaškevičius, kiti autoriai. Mokytojai turi galimybę praplėsti sąrašą ir tais šiuolaikinių rašytojų kūriniais, kurie jiems atrodo aktualūs. Pasak O. Baumilienės vaikams nereikia suteikti universitetinių žinių, tačiau svarbu parodyti istorinio laiko tęstinumą, visumą, paskatinti didžiuotis savo praeitimi ir sumažinti tautinę savinieką.
Programoje nebeliks vietos kritikos tekstams. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės, mokiniai turi patys analizuoti, mąstyti, intepretuoti, o ne cituoti pateiktas įžvalgas apie literatūros kūrinį.
Susidomėjimas
Kaip paskatinti mokinį skaityti klasikines knygas yra bene svarbiausias klausimas į kurį bando atsakyti mokytojai. Sudominti moksleivį, pasak O. Baumilienės, galima tik tada, kai bus atsakyta, kuo kūrinys yra aktualus dabar. Taip pat ji sako pastebėjusi, jog patraukti moksleivių dėmesį lengviau pavyksta tuomet, kai ir pats mokytojas randa kuo nustebti skaitydamas ir analizuodamas kūrinį.
A. N. Poderienė jaukaudama sako, kad skaityti knygas mokinį privers tik jei „privalomųjų knygų“ terminas bus pakeistas į „draudžiamųjų knygų“. Specialistė mano, jog grožinės literatūros kūriniais sudominti galima knygų skaitymą paverčiant ne formaliu teksto nagrinėjimu, o būdu kalbėti apie amžinus visų kartų ir visais laikais keltus klausimus – prasmės, vertės, pasirinkimo.
Tačiau tarp privalomosios literatūros sąrašo knygų mokiniai visgi randa ir tokias, kurias gali įvardinti kaip mėgstamiausias.Vilniaus Adomo Mickevičiaus biblioteka kasmet sudaro populiariausių moksleivių knygų sąrašą. Kiekvienais metais lyderio pozicijų neapleidžia į privalomosios literatūros sąrašą įtraukta Balio Sruogos knyga „Dievų miškas“. Tarp mėgstamų kūrinių ir Antano Škėmos „Balta drobulė“, Alberto Kamus „Svetimas“, Vytauto Mačernio, Henriko Radausko poezija. Šiuose kūriniuose, pasak O. Baumilienės, gvildenami amžini egzistenciniai klausimai, kurie itin domina jauną žmogų.
