Vidaus tarnybos – policija, ugniagesiai, pasieniečiai – kitų metų valstybės biudžete prašo numatyti beveik 350 mln. eurų didesnį nei šiemet finansavimą. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas aiškina, kad reikia ieškoti ilgalaikio viešojo saugumo finansavimo modelio.
Planuojant kitų metų valstybės biudžetą, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovai Eltai nurodė, kad didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas pareigūnų atlyginimams, motyvacijai ir pajėgumų stiprinimui.
Papildomas poreikis – beveik 169 mln. eurų
Didžiausią papildomų lėšų kitąmet poreikį įvardijo Policijos departamentas. Vidaus reikalų ministerijos jis prašo kitąmet skirti 168,7 mln. eurų daugiau lėšų nei šiemet. Iš šios sumos 49,8 mln. eurų būtų skirta darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms, 88,2 mln. eurų – materialiniam techniniam aprūpinimui, darbo sąlygoms gerinti, taktiniam pasirengimui bei prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
Papildomų 3,8 mln. eurų reikėtų kasdienėms policijos funkcijoms užtikrinti. 8,4 mln. eurų prašoma Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, o 18,5 mln. eurų – Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos priemonėms. Iš pastarosios sumos 13,8 mln. eurų būtų skirta pareigūnams aprūpinti pagal patvirtintą karinio aprūpinimo standartą.
Ugniagesių algos auga lėčiau nei vidutiniškai šalyje
Didesnio nei šiemet finansavimo prašo ir PAGD. Pasak departamento atstovų, preliminarus papildomas finansavimo poreikis 2027 metams siekia 43,9 mln. eurų. Iš jų 12,3 mln. eurų sudaro darbo užmokesčio poreikis.
PAGD nurodo, kad papildomos lėšos pirmiausia būtų skiriamos pareigūnų ir darbuotojų atlyginimams didinti, apmokėjimui už viršvalandinį darbą bei kitiems su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams. Taip pat finansavimas būtų nukreiptas priešgaisrinės saugos sistemos stiprinimui, technikos ir gelbėjimo įrangos atnaujinimui, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms bei kasdieniam tarnybos padalinių funkcionavimui.
PAGD pažymi, kad pareigūnų atlyginimai auga lėčiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, todėl tampa vis sudėtingiau pritraukti naujų ugniagesių gelbėtojų ir išlaikyti patyrusius specialistus. Be to, esant ribotam finansavimui tenka atidėti dalį investicijų – lėčiau atnaujinama technika ir gelbėjimo įranga, modernizuojami pastatai bei individualios apsaugos priemonės.
Vėluoja sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas
Kitąmet skirti gerokai daugiau lėšų prašo ir VSAT. Jos duomenimis, bendras kitų metų asignavimų poreikis siekia 252,4 mln. eurų, iš kurių papildomai reikėtų 134,5 mln. eurų.
Pasieniečių teigimu, šios lėšos pirmiausia būtų skirtos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, neužimtoms pareigybėms užpildyti, socialinėms garantijoms užtikrinti, pasirengimui ginkluotai valstybės gynybai bei kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugai. Taip pat – tarnybos padalinių pajėgumams ir materialiniam aprūpinimui stiprinti.
VSAT pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas išlieka pareigūnų atlyginimų didinimas. Tarnyba įspėja, jog neskyrus papildomų lėšų būtų sudėtinga sukomplektuoti valstybės sienos apsaugai būtinas pareigybes, motyvuoti pareigūnus, užtikrinti pasirengimą ginkluotai krašto gynybai ir kritinės infrastruktūros apsaugai, rengti sraigtasparnių pilotus bei bepiločių orlaivių operatorius. Be to, dėl finansavimo stokos jau dabar vėluoja sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas.
VST nenurodo, kiek didesnį finansavimą prašo skirti kitąmet. Tačiau, jos atstovų teigimu, papildomos lėšos reikalingos stabiliam funkcijų vykdymui užtikrinti, pareigūnų motyvacijai didinti, jų pasirengimui gerinti bei būtiniems pajėgumams stiprinti.
Sprendimai paaiškės artimiausiais mėnesiais
Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad šiuo metu su Finansų ministerija vyksta diskusijos dėl galimo statutinių tarnybų finansavimo didinimo. Ministerijos teigimu, kuris iš trijų ministro įvardytų finansavimo modelių būtų pasirinktas, priklausys nuo politinių sprendimo. O galutiniai sprendimai dėl papildomų lėšų 2027 metų biudžete paaiškės artimiausiais mėnesiais.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad pasikeitus geopolitinei situacijai vidaus saugumas tampa ne mažiau svarbus nei išorės gynyba. Anot VRM, papildomos lėšos tarp statutinių tarnybų turėtų būti paskirstytos atsižvelgiant į realius jų poreikius, atliekamas funkcijas, pareigūnų skaičių ir kitus objektyvius kriterijus. Vienu svarbiausių prioritetų ministerija įvardija statutinių pareigūnų atlyginimų didinimą, siekiant išlaikyti patyrusius pareigūnus ir pritraukti naujų kandidatų į tarnybą.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas yra pasiūlęs tris galimus viešojo saugumo finansavimo didinimo modelius. Anot jo, finansavimas galėtų būti nuosekliai didinamas procentiniais punktais, susietas su ekonomikos augimu arba, kaip krašto apsaugos atveju, būtų nustatytas siektinas finansavimo dydis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ministro teigimu, vienas svarbiausių prioritetų – didinti statutinių pareigūnų atlyginimus ir gerinti jų darbo sąlygas.
