Vakar nuskambėjęs skambutis vaikus vėl sukvietė į mokyklas. Gėlėmis nešini moksleiviai skubėjo pasveikinti mokytojų, su klasės draugais pasidalyti atostogų įspūdžiais. Beveik tūkstančiui rajono ir miesto mokinių vakar buvo pirmoji diena mokykloje.
Mokinių mažėja
Šiemet į miesto mokyklas susirinko tūkstančiu mokinių mažiau nei pernai, tai yra tiek, kiek užtektų vienai didelei vidurinei mokyklai. Panevėžyje į mokyklų suolus turėtų sėstis apie 13 tūkst. mokinių, iš jų apie 900 pirmokų.
Rajono mokyklose mokysis apie 3820 vaikų, iš jų 311 pirmokų.
Kiek mokinių neatėjo į klases, turėtų paaiškėti spalio viduryje. Jų ieškos pačios mokyklos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, policija. Praėjusiais mokslo metais nesimokančių vaikų Panevėžyje buvo 483, rajone – 186.
Dauguma jų – 410 mieste ir 136 rajone – šeimų, išvykusių į užsienį ir nedeklaravusių išvykimo. Dar 70 vaikų – septyniolikmečiai, jau baigę privalomo pradinio ugdymo programą.
Praėjusiais mokslo metais rasti nepavyko 29 deklaruotų prie Savivaldybės šeimų vaikų.
Panevėžio miesto savivaldybė parengė naują miesto mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos tvarką. Tikimasi, kad ji padės tiksliau nustatyti, kiek vaikų nesimoko, jų ugdymosi poreikius.
Mokysis dviem pamainomis
Daugelis moksleivių sugrįžo į per vasaros atostogas mažiau ar daugiau pagražintas mokyklas. Vienintelės K.Paltaroko gimnazijos mokiniai priversti glaustis kitose mokyklose ir darželiuose, mokytis antroje pamainoje – mat renovacijos darbai bus baigti tik gruodžio mėnesį.
Vyresni mokiniai net ir rugsėjo pirmąją dar nežinojo nei kur, nei kaip mokysis. Daugelis tėvų nepatenkinti, kad vaikai bus priversti mokytis antroje pamainoje, tačiau viliasi, kad tai – tik laikini nesklandumai.
„Sekundės“ kalbintų pirmokų tėvai nesureikšmino to, kad jų atžalos bus priverstos glaustis lopšeliuose-darželiuose
„Vaivorykštė“ bei „Voveraitė“. Anot pirmoko mamos Jūratės, gal ir geriau, kad vaikai mokysis darželio patalpose, juk ten saugiau, niekas neapstumdys, neužgaus.
„Vaikams išėjimas iš darželio į mokyklą nekels streso, nes darželyje jie jau apsipratę, sava aplinka, be to, čia mokysis tik pirmokai, nebus vyresnių mokinių, tad nereikės baimintis, kad kas nuskriaus“, – kalbėjo pirmoko mama.
Panevėžio rajono Raguvos gimnazijoje visą vasarą irgi vyko pradinių klasių komplekso pastato rekonstrukcija. Kaip pasakojo gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė, liko tik baigiamieji išorės apdailos darbai, jie mokymo proceso kokybei įtakos neturės.
„Džiugu, kad statybininkai sugebėjo laiku baigti gimnazijos renovavimo darbus ir pradinukai rugsėjo pirmąją suėjo į dar dažais kvepiančias klases“, – džiaugėsi A.Sakalauskienė.
Laukia pokyčiai
Rugsėjo pirmąją Panevėžio mokiniai ir pedagogai pasitiko didelėmis permainomis.
Šiemet jau turime dvi progimnazijas – „Vyturio“ ir „Saulėtekio“, kuriose vaikai mokysis nuo pirmos iki aštuntos klasės. 5-oji vidurinė mokykla tapo gimnazija, o „Aušros“, Rožyno (buvusi 9-oji), „Žemynos“ bei „Vilties“ – pagrindinėmis mokyklomis.
Pasak „Vyturio“ progimnazijos direktorės Vitalijos Dziuričienės, kad mokykla taptų progimnazija, buvo daug dirbta ir tikslingai to siekta kelerius metus.
„Šiuos metus pradedame atsinaujinę vidumi, kartu tai savotiškos mūsų mokyklos krikštynos“, – mokslo metų pradžios šventėje kalbėjo V.Dziuričienė.
Permainos laukia ir „Vilties“ pagrindinės mokyklos rusakalbių klasių. Šie metai ypatingi tuo, kad kitakalbių mokyklose bus sustiprinta lietuvių kalba, mat būsimieji vienuoliktokai bus rengiami laikyti tokį patį lietuvių kalbos valstybinį egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai. Be to, jiems geografija, istorija ir pilietinis ugdymas bus dėstomi lietuvių kalba.
Pasak „Vilties“ pagrindinės mokyklos direktorės Danutės Iljinienės, dėl naujojo švietimo įstatymo įgyvendinimo problemų neturėtų kilti. Šiais metais bus viena trečiokų, jungtinė šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų rusakalbės klasės.
Direktorės teigimu, visi mokytojai turi III valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, geografijos mokytoja šiuo metu siekia šios kategorijos. Tėvų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tačiau konfliktų nekyla.
„Rusakalbiai mūsų mokyklos mokiniai dažniausiai yra iš mišrių šeimų, lietuvių kalba jiems nėra svetima, mokymasis rusakalbių klasėse yra daugiau savo identiteto, šaknų ieškojimas. Jie patys nori integruotis į lietuvių aplinką, pasiruošti gyvenimui, bet nenori prarasti ir saitų su tėvų gimtąja kalba“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Rusakalbiai, kaip ir lietuviškų klasių mokiniai, turės tiek pat lietuvių kalbos pamokų, įrengtas konsultacinis centras, kuriame galės patobulinti žinias ar tiesiog išsiaiškinti sunkesnius dalykus.
| Pedagogai varsto Darbo biržos duris |
|
Lina Dranseikaitė, Sekunde.lt
