Oro uosto nuotrauka, viešbučio baseinas ir įrašas „pagaliau atostogos“ atrodo nekaltai, tačiau viešai paskelbta kelionės pradžia kartu gali tapti pranešimu, kad artimiausią savaitę namuose nieko nebus. Jei socialinio tinklo profilyje nesunku rasti žmogaus gyvenamąją vietą, nusikaltėliui lieka įvertinti, ar būstas vertas dėmesio.
Informatikos ir ryšių departamento viešoje šalies suvestinėje straipsnio rengimo metu buvo nurodytos 1 736 registruotos vagystės, iš jų 192 – iš gyvenamųjų patalpų. Nors ne kiekviena tokia vagystė susijusi su šeimininkų atostogomis, ilgesniam laikui paliktas būstas suteikia įsibrovėliams tai, ko jiems labiausiai reikia. Tai – laiko.
Informacija paimta iš Informatikos ir ryšių departamento puslapio „Nusikalstamumas pagal savivaldybes“
Prieš kelionę svarbu apsaugoti ne tik duris ir langus, bet ir namuose laikomas vertybes. Seifų nuoma profesionalioje saugykloje leidžia dokumentus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus iškelti iš tuščio būsto. Individualiais seifais gali naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o visą parą veikiančios saugyklos suteikia galimybę prie vertybių patekti 24/7.
Atostogų nuotrauką geriau paskelbti grįžus
Didžiausia klaida – ne pati kelionės nuotrauka, o viešai atskleistas laikas. Oro uoste paskelbtas įrašas patvirtina, kad žmogus jau išvyko. Kasdien keliamos nuotraukos iš užsienio parodo, kad jis dar negrįžo, o įraše nurodyta kelionės trukmė leidžia suprasti, kiek laiko būstas bus tuščias.
Saugumo specialistas pataria atostogų akimirkomis pasidalyti grįžus namo. Jei to daryti nesinori, reikėtų bent patikrinti paskyros privatumo nustatymus ir įsitikinti, kas iš tiesų mato įrašus. Šimtai socialinio tinklo „draugų“ nebūtinai yra žmonės, kuriuos gerai pažįstame. Reikėtų vengti viešai skelbti įlaipinimo korteles, kelionės datas ir kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti išvykimo bei grįžimo laiką. Taip pat pravartu išjungti automatinį buvimo vietos žymėjimą nuotraukose ir programėlėse.
Tuščius namus išduoda ne tik socialiniai tinklai
Neištuštinta pašto dėžutė, kelias dienas prie durų gulintys reklaminiai leidiniai, nuolat užtrauktos užuolaidos ir tamsūs langai vakarais gali parodyti, kad šeimininkų nėra. Individualiame name apie tai praneša ir nejudinamas automobilis, neprižiūrėta veja ar prie vartų paliktas šiukšlių konteineris.
Patyręs įsibrovėlis nebūtinai veikia spontaniškai. Jis gali kelis kartus praeiti pro namą, stebėti gyventojų įpročius, paskambinti į duris ar apsimesti paslaugų teikėju. Lietuvos policija yra atkreipusi dėmesį, kad svetimi žmonės, skambinantys į daugelio butų duris ar besižvalgantys aplink sklypus, gali tikrinti, ar kas nors yra namuose.
Prieš išvykstant verta susitarti su patikimu kaimynu ar artimuoju, kad šis išimtų korespondenciją, retkarčiais užsuktų į būstą ir atkreiptų dėmesį į neįprastą veiklą. Jam reikėtų palikti savo telefono numerį, tačiau nebūtina atskleisti, kur laikomos vertybės ar apsaugos sistemos kodai.
Palikta šviesa visą parą neapgauna
Įjungta prieškambario lempa kartais laikoma paprasta apsaugos priemone, tačiau jeigu ji dega be pertraukos kelias paras, tai gali atrodyti lygiai taip pat nenatūraliai kaip visiškai tamsūs namai. Kur kas įtikinamiau veikia programuojamas apšvietimas, kuris skirtinguose kambariuose įsijungia vakarais ir išsijungia naktį. Išmaniosios sistemos leidžia valdyti šviesas, žaliuzes ar kitus įrenginius nuotoliniu būdu. Vis dėlto jų paskirtis – sudaryti gyvenamo būsto įspūdį, o ne pakeisti durų spynas, signalizaciją ar kitas fizines apsaugos priemones.
Prieš kelionę reikėtų patikrinti visus langus, balkono ir terasos duris. Net nedidelis vėdinimui paliktas tarpas gali tapti silpniausia būsto vieta. Individualiame name būtina nepamiršti garažo, rūsio langų, pagalbinių patalpų ir durų, jungiančių garažą su gyvenamąja namo dalimi.
Kameros padeda, tačiau vagystės nesustabdo
Vaizdo kamera gali užfiksuoti judėjimą ir atsiųsti pranešimą į telefoną, tačiau vien jos buvimas negarantuoja, kad įsibrovėlis nepateks į vidų. Saugumo ekspertai rekomenduoja taikyti kelis apsaugos sluoksnius: kokybiškas spynas, uždarytus langus, signalizaciją, judesio jutiklius, lauko apšvietimą ir patikimų kaimynų pagalbą.
Svarbu dar prieš išvykstant patikrinti, ar kameros veikia, ar jų objektyvų neužstoja augalai, ar pakanka vietos įrašams saugoti. Signalizacijos naudotojai turėtų atlikti sistemos testą ir atnaujinti asmenų, kuriems būtų skambinama pavojaus atveju, kontaktus.
Negalima pamiršti ir draudimo sąlygų. Draudikas gali įvertinti, ar būstas buvo tinkamai užrakintas, ar veikė sutartyje nurodytos apsaugos priemonės. Jei namuose paliekami brangūs papuošalai, grynieji pinigai ar kolekciniai daiktai, verta iš anksto išsiaiškinti jiems taikomus draudimo limitus ir saugojimo reikalavimus.
Vertybės neturėtų laukti šeimininkų spintoje
Atostogų metu namuose geriau nepalikti daiktų, kurių praradimas sukeltų didelių finansinių arba asmeninių nuostolių. Grynieji pinigai, papuošalai, investicinis auksas, svarbių sutarčių originalai, testamentai ir įmonės dokumentai neturėtų būti slepiami stalčiuose, spintoje ar po patalyne. Jeigu vertybės lieka namuose, jas reikėtų laikyti sertifikuotame ir tinkamai pritvirtintame seife. Mažą nepritvirtintą seifą galima išsinešti kartu su visu jo turiniu. Reikėtų įvertinti ir tai, kad ne kiekvienas nuo įsilaužimo saugantis seifas yra atsparus ugniai.
Geriausias pasiruošimas atostogoms yra tas, kurio nepastebi pašaliniai. Kelionės nereikia slėpti nuo artimų žmonių, tačiau jos nebūtina transliuoti visam internetui. Nuotraukos nepraras vertės, jei bus paskelbtos po savaitės, o namų saugumui šis nedidelis delsimas gali būti labai svarbus.
