Buvusi premjerė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė viliasi, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą bus atsižvelgta į poreikį didinti paramą pirmo būsto įsigijimui.
„Šiuo metu turime paramos sistemą pirmam būstui įsigyti. Taip, visada, kiekvienais metais vis pritrūksta pinigų, nes vis didėja poreikis. Šiais metais 940 šeimų gavo paramą. Lygiai taip pat nuo rugpjūčio 1 dienos mažėja pradinis įnašas nuo 15 iki 10 proc., tai yra labai didelė ir tikrai ženkli pagalba“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.
„Yra tam tikri dalykai padaryti, bet dabar neabejotinai reikia didinti paramą pirmam būstui įsigyti. 940 šeimų gavo, 300 dar liko laukimo režime. Labai tikiuosi, kad svarstant biudžetą į tai bus atkreiptas dėmesys“, – pridūrė ministrė.
Ji tvirtino nemananti, kad pensijų reforma pakurstė būsto kainas, kurios per metus paaugo 16 proc. Ministrės teigimu, Lietuvos banko (LB) pirmo metų ketvirčio duomenys, parodę, kad iš visų atsiimtų lėšų iš antros pakopos pensijų fondų išsigryninta buvo 16 proc., paneigė ankstesnes prognozes apie masiškai augsiantį vartojimą.
„Ne, nemanau (kad pensijų reforma pakurstė būsto rinką – ELTA), nes yra labai aiški statistika. Jau dabar matome LB skaičius – šiuo metu mes matome, kad apie 3 proc. žmonių tikrai išsimokėjo paskolas, (…) ir apie 3 proc. padengta įvairių kreditų. 16 proc. yra išsigryninta lėšų, bet didžioji lėšų dalis vis dar yra sąskaitose. Dar nemaža dalis perinvestavo į trečią (pensijų – ELTA) pakopą“, – sakė ji.
„Tai tie skaičiai nerodo, kad staiga pliūptelėjo didžiulis lėšų kiekis ir mes turėtume dėl to sunerimti. 16 proc., kas visiškai griauna mitus toms prognozėms, kuomet buvo sakyta, kad vos ne 80 proc. (ir daugiau – ELTA) bus nuleista į vartojimą. Tai taip neįvyko“, – tęsė I. Ruginienė.
Lietuvos banko (LB) balandžio mėnesio duomenimis, iš visų atsiimtų pensijų lėšų didžioji dalis, virš 2 mlrd. eurų (72 proc.), nusėdo į gyventojų banko sąskaitas, terminuotų indėlių augimo nefiksuota.
Dar 450 mln. eurų (16 proc.) atsiimtų lėšų išsigryninta, 80 mln. eurų (3 proc.) išleista išankstiniam būsto paskolų, dar 80 mln eurų – vartojimo ir kitų paskolų grąžinimui, 30 mln. eurų (1 proc.) – įmokos į investicinį gyvybės draudimą ir trečios pakopos pensijų fondus, likusią dalį sudaro dar negauti duomenys.
Vis tik šalies centrinio banko teigimu, birželį, remiantis balandžio duomenimis, dar buvo sudėtinga daryti prielaidas, kokia pirmą metų ketvirtį atsiimtų lėšų dalis buvo išleista vartojimui, tačiau galima būtų spėti, kad išleista apie 50 mln. eurų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmus tris mėnesius pasitraukė apie 40 proc. gyventojų arba beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų, pensijų fondai per šį laikotarpį iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto.
Iš pensijų fondų gyventojai susigrąžino 2,9 mlrd. eurų, 1,3 mlrd. eurų atiteko „Sodrai“. Pasitraukimas iš pensijų fondų vyksta ketvirčiais.
Per antrą pensijų reformos ketvirtį – nuo balandžio iki birželio – iš kaupimo antros pensijų pakopos fonduose iš viso pasitraukė 98,9 tūkst. gyventojų arba 7,2 proc. kaupiančiųjų.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo.
Taip pat galima vieną kartą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Kaip Eltai teigė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, remiantis Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso duomenimis, būstas Lietuvoje per metus pabrango 16 proc.
