Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila teigia, kad nepilnamečių nusikalstamumo situacija Lietuvoje išlieka stabili, reikšmingesnių pokyčių pastaraisiais metais nematyti.
Taip M. Draudvila kalbėjo po pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusio tarpžinybinio pasitarimo dėl nepilnamečių smurto ir nusikalstamumo prevencijos.
„Bendrai situacija kalbant apie nepilnamečių nusikalstamumą nėra ypatingai blogėjanti ar gerėjanti. Sakyčiau, kad ji yra daugiau mažiau stabili“, – žurnalistams sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Pasak jo, 2024–2025 metais nepilnamečių nusikalstamumas šiek tiek didėjo, tačiau lyginant 2025 metų pirmąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu 2026 metais – fiksuojamas apie 10 proc. mažėjimas.
„Bendrai vertinant nepilnamečiai įtariamieji visame nusikalstamume sudaro tik apie 4 procentus“, – teigė pareigūnas.
Anot M. Draudvilos, dažniausiai įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų tampa vaikinai – jie sudaro apie 91 proc. visų nepilnamečių įtariamųjų, o merginos – apie 9 proc. Dauguma nusikalstančių nepilnamečių vis dar mokosi bendrojo ugdymo įstaigose.
Kalbėdamas apie nepilnamečių nusikalstamumo priežastis, policijos generalinio komisaro pavaduotojas akcentavo, kad jos gali būti įvairios – nuo ilgalaikių patyčių iki kitų socialinių problemų.
„Pradžia nusikalstamiems veiksmams gali būti ir ilgalaikės patyčios, kurios vėliau iššaukia tam tikras pasekmes“, – sakė jis.
M. Draudvila pažymėjo, kad dažnai nusikalsti linkę nepilnamečiai dar nėra sulaukę amžiaus, nuo kurio jiems gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Dažnu atveju nepilnamečiai nusikalsta tuo amžiaus tarpsniu, kai jie dar nėra nusikalstamos veiklos subjektai – tai yra iki 16 metų. Išimtiniais atvejais nepilnamečiai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn nuo 14 metų, bet bendra taisyklė yra 16 metų“, – aiškino jis.
Pasak pareigūno, dažniausiai rizikingas elgesys prasideda dar ankstesniame amžiuje – vidutiniškai apie 13,5 metų.
„Čia jau reikėtų kalbėti apie darbą su nepilnamečiais tiek iš tėvų pusės, tiek mokyklose. Kai policija reaguoja į įvykį, mes jau kalbame apie pasekmes, kurios kilo. Veiksmai ir darbas su nepilnamečiais turėtų būti atliekami iki to“, – teigė M. Draudvila.
Jis pabrėžė, kad policija prie prevencijos prisideda vykdydama veiklas bendruomenėse – pareigūnai su vaikais dirba nuo darželių ir mokyklų, organizuoja paskaitas apie saugų elgesį aplinkoje bei elektroninėje erdvėje.
„Kalbame, į ką atkreipti dėmesį, apie ką vaikai turi pranešti tėvams“, – sakė policijos atstovas.
M. Draudvila taip pat nurodė, kad tėvams yra parengtas klausimynas, padedantis įvertinti, ar jų vaikų elgesys gali kelti nerimą.
„Reikia, kad tėvai gebėtų įvertinti savo vaikų elgesį, kuris gali kelti tam tikrų įtarimų“, – sakė jis.
Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame tarpžinybiniame pasitarime dalyvavo įvairių institucijų atstovai – tarp jų Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Policijos departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Susitikimas surengtas reaguojant į pastaruoju metu Lietuvoje pasikartojančius nepilnamečių smurto atvejus.
