Tai, kas dešimtmečius ir net šimtmečius buvo saugoma zakristijose, senose komodose ar retai atveriamuose bokštuose, šį rudenį pirmą kartą atsivers plačiajai visuomenei.
Nuo XVII amžiaus liturginių drabužių ir įspūdingų procesijų atributų iki originalių popiežiaus dokumentų, vyskupų relikvijų ir beveik užmirštų laidotuvių apeigų simbolių – visa tai suguls į Panevėžio kraštotyros muziejaus rengiamą parodą „Nuo archyvų iki altorių: Panevėžio vyskupijai – 100“, kuri duris lankytojams atvers rugsėjo 18-ąją Panevėžio dailės galerijoje.
Ši paroda skirta Panevėžio vyskupijos šimtmečiui, tačiau jos kūrėjai pabrėžia: ji pasakos ne vien Bažnyčios istoriją. Tai bus pasakojimas apie žmones, gilų tikėjimą, tradicijas, mecenatystę ir kultūrinį paveldą, be kurio neįmanoma suprasti Panevėžio vyskupijos istorijos.
Nuo archyvų iki bažnyčių
Panevėžio muziejininkai jau pusę metų važinėja po vyskupijos bažnyčias, rinkdami unikalius eksponatus planuojamai didžiulei parodai.
Per ekspedicijas aplankyta jau daugybė bažnyčių.
Vien iš paskutinės kelionės muziejininkai grįžo su keturiais gedulo obeliskais ir įspūdingo dydžio – daugiau nei penkių metrų ilgio rožiniu iš Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios, trimis išskirtiniais arnotais ir stula iš Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, procesijų lazdomis bei žibintu iš Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios.
Ir tai – tik maža dalis būsimos ekspozicijos.
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos, parodos kuratorės dr. Zitos Pikelytės, didžiausias iššūkis buvo ne eksponatų paieška, o pačios parodos koncepcija.
„Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip, kokiu būdu pristatysime vyskupijos gyvavimo šimtmetį. Idėjų buvo įvairių, apsistojome prie tradicinės istorinės parodos“, – pasakoja dr. Z. Pikelytė.
Vyskupas tapo ekspedicijų bendrininku
Vienu aktyviausių parodos bendraautorių tapo pats Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.
Vizituodamas parapijas jis fotografavo įdomiausias bažnyčių vertybes, siųsdavo jas muziejininkams ir padėdavo sudaryti eksponatų sąrašus.
Vyskupo rūpesčiu parodai pavyko pasiskolinti itin reikšmingų eksponatų iš įvairių Lietuvos muziejų bei bažnytinių institucijų.
Vysk. L. Vodopjanovui tarpininkaujant ir bendraujant su Kauno arkivyskupijos kurija, parodoje lankytojai išvys popiežiaus Pijaus XI apaštališkosios konstitucijos „Lituanorum gente“ faksimilę ir šioje kurijoje kabančio didžiulio 1936 m. dailininko Jono Janulio nutapyto paveikslo „Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo iškilmė Kauno arkikatedroje bazilikoje 1926 m. gegužės 13 d.“ kopiją.
Telšių vyskupijos kurijoje vysk. L. Vodopjanovas surado 1926 m. įkurtos Lietuvos bažnytinės provincijos žemėlapį, kuris irgi paskolintas parodai, taip pat susitarė su Vilkaviškio vyskupu, kad paskolintų šioje kurijoje esantį tapytą palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą.
„Ieškant arkivyskupo portreto ir su juo susijusių daiktų, labai daug padėjo sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS – tik jos dėka eksponuosime arkivyskupui dovanotą albumą su įrašu, kuris saugomas Trakų istorijos muziejuje“, – pasakoja dr. Z. Pikelytė.
Įspūdinga ir bažnytinės tekstilės, priklausiusios Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai, kolekcija, dar vadinama vyskupo Kazimiero Paltaroko kolekcija, saugoma Bažnytinio paveldo muziejuje.
„Iš šio muziejaus skolinsimės ne tik keletą eksponatų, bet ir nemažai ekspozicinių baldų bei eksponavimo priemonių. Muziejinių vertybių parodai skolinsimės ir iš Lietuvos nacionalinio, Maironio lietuvių literatūros, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Rokiškio krašto, Trakų istorijos, Utenos kraštotyros, Zarasų krašto muziejų, karo paveldo muziejaus „Atominis bunkeris“. Lietuvos ypatingasis archyvas pažadėjo parodai paskolinti vyskupo Kazimiero Paltaroko sekimo bylą, jos yra net trys tomai. Panevėžio vyskupijos kurija mielai skolina vyskupo Pijaus XI bulių originalus, dėl eksponavimo galimybių atsirinkome vieną svarbiausią, skirtą Panevėžio vyskupijos žmonėms ir dvasininkijai“, – vardija dr. Z. Pikelytė.
Vienoje vietoje – šimto metų istorija
Pirmas Dailės galerijos aukštas lankytojus ves per svarbiausius Panevėžio vyskupijos istorijos etapus.
Čia bus pasakojama apie Lietuvos bažnytinės provincijos sukūrimą, pirmąjį Panevėžio vyskupą Kazimierą Paltaroką, supažindinama su Kristaus Karaliaus katedros istorija, sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu, vyskupijoje veikiančiomis vienuolijomis, atskira siena bus skirta Panevėžio vyskupų ir administratorių galerijai.
Plačiau pristatomos dvi iškilios asmenybės – pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas ir Dievo tarnas kunigas Alfonsas Lipniūnas.
„Parodos simbolis – vyskupo sostas – iš Panevėžio katedros presbiterijos atvežtas klauptas, skirtas aukšto rango dvasininkams sėdėti. Dabar jį iš arti galės apžiūrėti parodos lankytojai. Simboline prasme sostas reiškia ne tik vyskupo valdžią, bet ir jo atsakomybes bei pareigas, taip pat išskiria Panevėžio katedrą kaip vyskupijos centrą“, – pasakoja dr. Z. Pikelytė.
Greta jo bus eksponuojamas K. Paltaroko pastoralas, mitra, jo naudotos pirštinės, 1933 m. katedrai dovanotas mišiolas, Panevėžio vyskupijos ir vyskupo K. Paltaroko herbas, K. Paltaroko ir kun. A. Lipniūno portretai, popiežiaus Pijaus XI portretas, Povilo Puzino drobė „Šv. Kazimieras“, kunigo A. Lipniūno asmeniniai daiktai, saugomi Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatoriaus kun. Vitalijaus Kodžio.
O šiandienos Panevėžio vyskupiją pristatys specialiai parodai nufilmuotas 15–20 minučių interviu su vyskupu L. Vodopjanovu.
Žmogaus gyvenimo ir metų ratu
Antrame galerijos aukšte istorija užleis vietą gyvajai tradicijai.
Lankytojai keliaus žmogaus gyvenimo keliu – nuo krikšto iki laidotuvių apeigų, persikels į liturginių metų ciklą: Kūčias, Kalėdas, Velykas, Žolinę, Sekmines, Devintines, procesijas.
Atskiri ekspozicijos skyriai bus skirti šv. Kazimierui – Panevėžio vyskupijos globėjui – bei senajai bažnytinei tekstilei.
Būtent čia bus eksponuojami įspūdingi XVIII–XIX a. liturginiai drabužiai iš Palėvenės Šv. Dominyko ir Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčių – dalis jų pasiūti iš brokato, išsiuvinėti šilko, sidabro ir aukso siūlais.
„Šiandieniniai bažnytiniai rūbai nebėra tokie puošnūs“, – sako Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė.
Parodoje taip pat bus galima pamatyti 1810 metais drožtą Vadaktėlių bažnyčios krikštyklą, iš Vadoklių bažnyčios atvežtą Velykų rytą mušamą būgną, įvairių vyskupijos šventovių parodai paskolintus procesijų vėliavas, skydus, žibintus ir lazdas.
„Labai nustebino bažnytiniai reliktai, sukaupti Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje. Esame dėkingi parapijos administratoriui kunigui Algiui Neverauskui, leidusiam surinkti ir procesijų lazdas, ir žibintus, ir vėliavas, kurios yra kiekvienos parapijos tam tikra turtingumo išraiška. Šitie visi grožiai labiausiai atsiskleidžia per titulinius atlaidus, per Devintinių, Sekminių, Velykų procesijas. Kuo daugiau ir kuo puošnesnių vėliavų turi bažnyčia, tuo ji turtingesnė“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Didžiausias netikėtumas – gedulo obeliskai
Nors muziejininkai per ekspedicijas aptiko šimtus įdomių vertybių, abi pašnekovės pripažįsta: labiausiai nustebino Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje rasti XIX a. siekiantys gedulo obeliskai ir įspūdingo dydžio rožinis.
Didžiuliai, apie pustrečio metro aukščio mediniai obeliskai buvo statomi šalia ypatingų parapijos žmonių karstų.
Obeliskai dekoruoti simboliniais karo, darbo, maldos ženklais ir, pasak muziejininkų, yra itin retas reiškinys Lietuvoje.
„Net pats vyskupas sakė, kad vizituodamas visas bažnyčias tokius obeliskus rado tik Antazavėje“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Įspūdingas ir daugiau kaip penkių metrų ilgio rožinis su milžiniškais karoliukais bei kryžiumi. Manoma, kad jis buvo naudojamas per gegužines pamaldas ar Marijos procesijas. Toks rožinis – jau beveik išnykusios tradicijos liudininkas.
Šventasis Kazimieras – beveik trisdešimtyje atvaizdų
Viena ryškiausių parodos temų taps šventasis Kazimieras – Panevėžio vyskupijos globėjas.
Muziejininkai iš įvairių bažnyčių ir muziejų surinko dešimtis jo atvaizdų – skulptūrų, paveikslų, grafikos darbų.
„Esame dėkingi Pandėlio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonui Albertui Kasperavčiui. Jis leido netgi iš centrinio altoriaus iškelti ir į parodą atvežti šv. Kazimiero skulptūrą, siekiančią dar XVII amžių. Visuose kataloguose ji pristatoma kaip ypatinga skulptūra“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Muziejininkai dėkingi ir Raguvos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios dekanui Juozapui Januliui. Jis patikėjo muziejininkams bažnyčios šoninį altorių puošiančią šv. Kazimiero skulptūrą.
Parodoje bus ir neįprasto siužeto XIX amžiaus paveikslas, vaizduojantis šv. Kazimierą, nugalintį Amūrą.
Ką pasakoja seni liturginiai daiktai?
Pasak V. Vasiliauskaitės, kiekvienas eksponatas byloja ne tik apie Bažnyčią.
Jis pasakoja apie bendruomenes, jų sutelktumą, tikėjimą, mecenatystės tradiciją.
XVIII–XIX amžiais bažnyčias rėmė dvarininkų šeimos. Jos ne tik statydavo šventoves, bet ir užsakydavo skulptūras, paveikslus, liturginius reikmenis Italijoje ar Lenkijoje.
Procesijų vėliavos, lazdos ar skydai taip pat dažniausiai buvo įsigyjami parapijos bendruomenės lėšomis. Kuo stipresnė ir turtingesnė buvo bendruomenė, tuo jų daugiau ir tuo jie puošnesni.
Tos parapijų bendruomenės buvo didelės, gausios. Senose fotografijose matyti, kokios minios susirinkdavo į atlaidus, o dvasininkų užrašytuose atsiminimuose užfiksuoti net pasakojimai, kad iš Panevėžio į Žolinės atlaidus Krekenavoje pėsčiomis ėjo apie 9–10 tūkst. žmonių procesija.
Parodoje bus eksponuojamos ir senos fotografijos, liudijančios anuometinį religinių tradicijų mastą – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės laidotuvės Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, beveik visą Respublikos gatvę užpildžiusi notaro Moigio laidotuvių procesija.
Paroda – ne vien tikintiesiems
Pasak parodos rengėjų, ji turėtų būti įdomi ne tik praktikuojantiems katalikams.
„Parodoje aktualizuojamas bažnytinis paveldas yra mūsų kultūros ir tradicijų dalis. Tikiuosi, kad ši paroda praturtins mus visus – ne tik jos kūrėjus, bet ir lankytojus“, – sako dr. Z. Pikelytė.
Jai pritaria ir V. Vasiliauskaitė.
„Norėjome parodyti, kad tai yra ne tik religinė, bet ir istorinė atmintis, didžiulis kultūrinis palikimas“, – pabrėžia muziejininkė.
Parodą papildys ir trys viešos paskaitos. Jose istorikai bei menotyrininkai supažindins su Panevėžio vyskupija sovietinės okupacijos metais, jos atgimimu po nepriklausomybės atkūrimo, papasakos apie Kristaus Karaliaus katedros meno vertybes.
