Komunalinių paslaugų kainų augimas tampa kone kasmete rudens tradicija.
Šįkart pokyčiai laukia bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ klientų – nuo rugsėjo panevėžiečiams brangs geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymas.
Įmonė aiškina, kad kainas kelia ne savo iniciatyva – tokias, remdamasi nustatyta metodika, patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Nors vienam gyventojui mėnesio išlaidos padidės vos keliasdešimt centų, gausesnės šeimos stipriau pajus išaugusias sąskaitas.
Nauji tarifai įsigalios nuo rugsėjo 1-osios.
Daugiabučių gyventojai už vieną kubinį metrą vandens mokės 2,88 euro, individualių namų gyventojai – 2,84 euro.
Palyginti su dabar galiojančiais tarifais, ir vieniems, ir kitiems kubinio metro kaina didėja 18 centų.
Taigi, vidutiniškai apie du kubinius metrus vandens per mėnesį suvartojančiam žmogui sąskaita padidės maždaug 36 centais.
Penkių asmenų šeimai vandens paslaugos per mėnesį atsieis maždaug vienu euru brangiau.
Didesnių kainų poveikį gyventojai pajus ne iš karto – pirmosios didesnės sąskaitos juos pasieks spalį.
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktorius Saulius Venckus pabrėžia, kad tarifų didinimas nėra įmonės iniciatyva.
„Kainos kyla ne todėl, kad mes to norime. Pagal galiojančią tvarką jos kasmet privalo būti perskaičiuojamos. Jos gali ir mažėti, ir didėti, tačiau dažniausiai nežymiai auga“, – sako S. Venckus.
Kainą augina ir mažėjantis vandens suvartojimas
Pasak S. Venckaus, pati bendrovė buvo apskaičiavusi, kad vieno kubinio metro kaina turėtų didėti 17 centų, tačiau galutinį sprendimą priėmusi VERT nustatė vienu centu didesnį tarifą.
Anot įmonės vadovo, kainų augimą lėmė ne viena priežastis.
Didžiausią įtaką turėjo padidėjusios darbo užmokesčio sąnaudos, išaugusi ilgalaikio turto vertė, investicijų grąžos perskaičiavimas, aplinkos taršos mokesčio pokyčiai bei sumažėjęs realizuojamo vandens kiekis.
„Tų dedamųjų tikrai daug. Kainą lemia ne vienas veiksnys – vertinamos visos paslaugos teikimo sąnaudos ir investicijos“, – aiškina bendrovės vadovas.
Nepaisant nuo rudens didėsiančių tarifų, bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ vadovas atkreipia dėmesį, kad Panevėžyje geriamojo vandens kaina išlieka viena mažiausių tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Visgi už panevėžiečius, šių metų liepos duomenimis, mažiau mokėjo ir vilniečiai, ir kauniečiai.
O kaimynai šiauliečiai už kubinį metrą šalto vandens moka 3,98 Eur, klaipėdiečiai – 2,96 euro.
Pasak S. Venckaus, gyventojų ir verslo klientų atsiskaitymo drausmė išlieka gera – didesni įsiskolinimai bendrovei problemų nekelia.
Tarifų užkulisiai
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus pabrėžia, kad komunalinių paslaugų tarifų nustatymo tvarka priklauso nuo konkrečios paslaugos.
Anot jo, vienais atvejais įkainius tvirtina Savivaldybės taryba, kitais – pati įmonė ar kaip geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
„VERT taiko gana griežtą kainų skaičiavimo tvarką. Vertinama, kokios sąnaudos būtinos paslaugai teikti, ar jos nėra perteklinės, todėl tarifai nenustatomi atsitiktinai“, – sako J. Leipus.
Gyventojams kartais kyla klausimų, ar Savivaldybė neturi savų svertų reguliuoti komunalinių paslaugų įkainių.
Pasak J. Leipaus, net ir Savivaldybės įmonės negali dirbti nuostolingai, o susidariusį skirtumą tektų padengti iš miesto biudžeto.
Jis pateikia ir konkretų pavyzdį – viešąjį transportą.
Panevėžio autobusų parko keleiviai už bilietus moka Savivaldybės patvirtintą kainą, tačiau ji yra mažesnė nei realios keleivių vežimo sąnaudos.
Dėl to susidarantį skirtumą kasmet bendrovei padengia Savivaldybė iš miesto biudžeto.
„Jeigu Savivaldybė nuspręstų, kad paslaugos turi kainuoti mažiau nei jų reali savikaina, skirtumą vis tiek reikėtų kompensuoti iš biudžeto. Kitaip tariant, už tas sąnaudas vis tiek sumokėtų mokesčių mokėtojai“, – aiškina Miesto plėtros skyriaus vedėjas.
