Kas turi įrodyti, kad konteineris buvo išstumtas – gyventojas ar atliekų vežėjas? Tokį klausimą kelia panevėžiečiai, sulaukę sąskaitų už neva neišvežtas atliekas.
Nors žmonės tikina konteinerius laiku išstūmę, elektroninė atliekų surinkimo apskaita to nerodo.
O kai techniniai duomenys prieštarauja gyventojų prisiminimams, paaiškėja, kad įrodyti savo tiesą gali būti beveik neįmanoma.
Vežėjo kaltinimus vadina absurdiškais
Pušaloto gatvėje gyvenantis Jonas pasakoja neseniai gavęs bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ sąskaitą, kurioje nurodyta sumokėti 44 eurus.
Pasak vyro, didžiąją šios sumos dalį sudaro mokestis už esą neišvežtą konteinerį.
Gyventojas sako buvęs šokiruotas perskaitęs paaiškinimą, kad visą vasario mėnesį nebuvo išstumtas nė vienas jo konteineris – nei mišrių atliekų, nei maisto, nei pakuočių.
„Labai gerai prisimenu tą laikotarpį. Buvo daug sniego, pats kasiau įvažiavimą ir aikštelę konteineriams, kad būtų kur juos pastatyti ir dar žmonėms liktų vietos eiti. Tie kaltinimai, kad konteinerių neišstūmiau, visiškai absurdiški“, – pasakojo Jonas.
Jis kreipėsi į bendrovę, tačiau sulaukė atsakymo, kad jos sistemoje nėra užfiksuota konteinerių ištuštinimo faktų.
„Man aiškina, kad kai konteinerį užkabina, daviklis jį iš karto nuskaito. Bet esu dirbęs su tokia aparatūra ir žinau, kad technika kartais genda. Ypač kai lauke buvo beveik 30 laipsnių šalčio. Pats esu elektronikas ir gerai žinau, kad aparatūrai tokios sąlygos yra ekstremalios. Bet man įmonės darbuotoja aiškina, kad jų sistema neklysta“, – stebisi panevėžietis.
Anot jo, kyla klausimas – kaip žmogui įrodyti savo tiesą.
„Kur aš tas atliekas būčiau dėjęs? Mano sklypas vos 1,8 aro, net konteineriams vietos sunku rasti. Su žmona svarstėme, kaip užfiksuoti, kad konteinerius išstumiame? Gal reikėtų nufotografuoti, bet kas garantuos, kad nuotrauka bus pripažinta įrodymu? Statyti vaizdo kamerą? Kodėl apskritai vartotojas turi galvoti, kaip įrodyti, kad atliko savo pareigą?“ – klausia Jonas.
Meluoti neturi prasmės
Panašią istoriją pasakoja ir Aguonų 1-ajame skersgatvyje gyvenanti Alma.
Pagal sutartį jai per metus reikia išvežti du mišrių atliekų konteinerius – po vieną kas pusmetį.
„Man aiškina, kad kai konteinerį užkabina, daviklis jį iš karto nuskaito. Bet esu dirbęs su tokia aparatūra ir žinau, kad technika kartais genda. Ypač kai lauke buvo beveik 30 laipsnių šalčio.“
Jonas
Vis dėlto moteris sulaukė 20,10 euro sąskaitos.
„Pagalvojau – už ką? Nuvažiavau į įmonę, ten paaiškino, kad pirmąjį pusmetį nebuvau išvežusi konteinerio. Bet aš jį tikrai išvežiau. Gal vairuotojai nepažymėjo“, – tikina panevėžietė.
Moteris sako sumokėjusi nurodytą sumą, tačiau jai pikta ne dėl pinigų, o dėl neteisybės.
„Būčiau išvežusi ar neišvežusi, vis tiek būtų reikėję už konteinerį mokėti. Bet kodėl sistemoje nebuvo pažymėta, kad konteineris aptarnautas? Dabar bijau, kad ateityje vėl ką nors gali priskaičiuoti. Aš rūšiuoju atliekas, o kas bus, jei vieną dieną paaiškės, kad neva neišvežiau ir pakuočių konteinerio?“ – sako Alma.
Anot jos, gyventojai neturi realių galimybių įrodyti, kad konteineris iš tiesų buvo išstumtas ir ištuštintas.
Viską mato
Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ aiškina, esą prasprūsti į gatvę išstumtam konteineriui – beveik neįmanoma.
Individualių namų konteineriai pažymėti unikaliomis RFID (radijo dažnio identifikavimo) žymomis. Atliekų surinkimo automobiliuose įrengta nuskaitymo įranga ištuštinant talpyklą automatiškai identifikuoja konkretų konteinerį ir užfiksuoja jo aptarnavimo faktą. Be to, transporto priemonėse veikia vaizdo stebėjimo kameros.
Bendrovės teigimu, sistemoje saugoma informacija leidžia matyti konkrečią konteinerio ištuštinimo datą, laiką ir kitus aptarnavimo duomenis.
„Jei per nustatytą laikotarpį nėra aptarnavimo įrašo, laikoma, kad konteineris nebuvo išstumtas arba jo aptarnavimo faktas liko neužfiksuotas“, – teigiama „Sekundei“ atsiųstame paaiškinime.
Sistema ne be klaidų
Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad techninių sutrikimų pasitaiko.
„Atliekų surinkimo konteinerių apskaitos sistemos nėra visiškai apsaugotos nuo pavienių techninių sutrikimų, tačiau tokie atvejai yra reti. Pastebėjus galimus neatitikimus, kiekviena situacija nagrinėjama individualiai“, – nurodė „Panevėžio specialus autotransportas“.
Į klausimą, kiek skundų dėl galbūt klaidingai užfiksuotų neišvežtų konteinerių įmonė gauna per metus, jos komunikacijos specialistė Justina Indulytė patikino, jog tokie kreipimaisi sudaro labai nedidelę dalį visų individualių namų atliekų surinkimo konteinerių aptarnavimo atvejų.
Pasak J. Indulytės, nagrinėjant gyventojų skundus tikrinami RFID sistemos duomenys, transporto priemonių maršrutai, aptarnavimo laikas ir kita turima informacija.
„Jei nustatoma, kad sistemoje užfiksuoti duomenys neatitiko faktinių aplinkybių arba įvyko techninis nesklandumas, apskaita koreguojama gyventojo naudai“, – tvirtina įmonės atstovė.
Tačiau į klausimą, kokių yra priemonių patiems gyventojams įrodyti, kad jų konteineris tikrai buvo vežtas, bendrovės atsakymas apsiriboja lakoniška rekomendacija.
„Gyventojams rekomenduojama konteinerius išstumti pagal nustatytą grafiką iki 7 val. ryto, pastatyti juos gerai matomoje vietoje, t. y. kuo arčiau važiuojamosios gatvės dalies, ties savo valda, neužstatyti automobiliais ir, jei kyla abejonių dėl aptarnavimo, kuo greičiau kreiptis į bendrovę“, – komentavo J. Indulytė.
Ne bauda, o mokestis
Bendrovė taip pat pabrėžia, kad panevėžiečius nustebinusios sumos sąskaitose nėra baudos.
Pagal nuo šių metų galiojančią tvarką individualių namų savininkams yra apskaičiuotas išvežamų atliekų kiekis.
Jis priklauso nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus, turimo atliekų surinkimo konteinerio talpos ir nuo to, ar namų ūkis naudojasi visais jam suteiktais rūšiavimo konteineriais bei tinkamai rūšiuoja atliekas.
Jei per šešis mėnesius gyventojas neišveža minimalaus nustatyto konteinerių skaičiaus, paskutinėje ataskaitinio laikotarpio sąskaitoje vis tiek apskaičiuojamas mokestis už neįvykdytą paslaugos dalį, tai yra nevežtą konteinerį.
„Tai nėra bauda. Tai yra dalis įmokos už atliekų tvarkymą. Neįvykdyta minimali paslaugos apimtis yra būtina siekiant užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tęstinumą, efektyvumą ir prieinamumą. Gyventojams nėra taikomos jokios sankcijos ar baudos – apskaičiuojama tokia įmoka, kokia numatyta teisės aktuose“, – sako J. Indulytė.
Nors bendrovė tvirtina, kad elektroninė apskaitos sistema veikia patikimai, visgi pripažįsta, jog techninių nesklandumų gali pasitaikyti. Tačiau klausimas, kokiomis priemonėmis pats gyventojas gali įrodyti, kad konteinerį buvo išstūmęs, jei sistemoje to neužfiksuota, lieka neatsakytas.
