Vidutinė lietuvių šeima moka už kabelinę televiziją. Moka už „Netflix”. Moka už dar vieną srautinę platformą, kurią kažkas užsisakė ir pamiršo atšaukti. Ir dažnai moka už televizijos paketą, kuris ateina kartu su internetu, nors juo naudojasi retai. Keturios sąskaitos, kurių nė viena atskirai neatrodo didelė – bet sudėjus išeina daugiau, nei žmonės mano.
Paskaičiuokime ramiai. Kabelinė televizija su padoriu paketu – nuo dvylikos iki dvidešimties eurų per mėnesį. Viena srautinė platforma – nuo aštuonių iki penkiolikos. Antra platforma – maždaug tiek pat. Pridėkite dekoderio nuomą ir sporto kanalų priedą, kurį užsisakėte per čempionatą ir pamiršote atjungti. Per metus susidaro nuo keturių iki šešių šimtų eurų, o dažnai ir daugiau – suma, už kurią galima nuvažiuoti atostogų. Internetinė televizija dažniausiai pateikiama kaip dar viena papildoma išlaida, nors realybėje ji pakeičia dvi ar tris kitas – ir tai keičia visą skaičiavimą iš esmės.
Ką iš tikrųjų žiūrite – ir už ką mokate
Standartinis kabelinės televizijos paketas turi nuo šešiasdešimties iki šimto kanalų. Klausimas paprastas: kiek iš jų įjungiate per savaitę?
Realus atsakymas daugumai žmonių – nuo trijų iki septynių. Žinios, vienas ar du filmų kanalai, galbūt sporto kanalas, vaikams animacija. Visi kiti egzistuoja sąraše, bet niekada nepasiekia ekrano. Mokate už šimtą, naudojate septynis. Toks skaičiavimas neatrodo blogai, kol kas nors nepasiūlo alternatyvos.
Kabelinės televizijos modelis rėmėsi prielaida, kad platesnis sąrašas reiškia didesnę vertę. Prieš dvidešimt metų taip ir buvo – daugiau kanalų reiškė daugiau pasirinkimo. Šiandien tai reiškia tik ilgesnį sąrašą, per kurį reikia slinkti ieškant to paties.
Internetinė televizija šią logiką keičia iš pagrindų. Paketai lankstesni, o svarbiausia – prie jų prisideda archyvas ir programėlės, todėl turinio pasirinkimas nebepriklauso nuo to, kiek kanalų yra sąraše. Vietoj plataus, bet negyvo sąrašo gaunate siaurą, bet tikrai naudojamą rinkinį plius prieigą prie viso to, ką norite žiūrėti bet kada.
Trys sąskaitos ar viena – matematika paprasta
Palyginkime du realius scenarijus. Pirmasis: kabelinė televizija už penkiolika eurų, „Netflix” už dvylika, dar viena platforma už dešimt. Iš viso trisdešimt septyni eurai per mėnesį, keturi šimtai keturiasdešimt keturi per metus.
Antrasis: internetas su televizijos paketu už dvidešimt penkis eurus ir viena srautinė platforma už dvylika. Iš viso trisdešimt septyni… palaukite, tiek pat? Ne visai. Antruoju atveju gaunate archyvą, kelis ekranus, mobilųjį naudojimą ir nereikia dekoderio nuomos, kuri dažnai slepiasi smulkiu šriftu.
Būtent čia internetinė televizija laimi ne kaina, o tuo, kas telpa į tą pačią kainą. Skirtumas ne sąskaitos apačioje, o tame, kiek žmonių šeimoje vienu metu gali naudotis tuo, už ką sumokėta.
KIS – vienas geriausių interneto ir televizijos tiekėjų Lietuvoje – siūlo paketus, kuriuose šviesolaidinis ryšys ir televizijos paslaugos ateina kartu. Kai viena sąskaita padengia tai, už ką anksčiau mokėjote trims skirtingoms įmonėms, sutaupymas atsiranda ne dėl pigumo, o dėl to, kad nebemokate du kartus už tą patį.
Slaptos išlaidos, apie kurias nekalbama
Dekoderio nuoma – nuo dviejų iki penkių eurų per mėnesį. Per penkerius metus – iki trijų šimtų eurų už įrenginį, kuris parduotuvėje kainuoja septyniasdešimt. Antro dekoderio nuoma antram televizoriui – dar tiek pat.
Įrengimo mokestis. Sutarties nutraukimo bauda. Mokestis už popierinę sąskaitą. Kanalų paketo „atnaujinimas”, kuris pridėjo tris kanalus ir tris eurus prie sąskaitos.
Internetinė televizija dažniausiai veikia visai be dekoderio – per programėlę išmaniajame televizoriuje arba per nedidelį priedėlį. Antras ekranas nekainuoja nieko papildomai. Trečias irgi. Tai ne rinkodaros triukas, o pačios technologijos savybė: kai signalas keliauja internetu, papildomas įrenginys tinklui nekainuoja praktiškai nieko, todėl ir vartotojui nėra už ką imti mokestį.
Kada keisti verta, o kada ne
Būkime sąžiningi – ne visiems tai apsimoka. Jei namuose gyvena vienas žmogus, žiūrintis vieną kanalą valandą per dieną, senoji sistema veikia puikiai ir keisti nėra jokios prasmės. Naujos technologijos vertė atsiranda tada, kai yra ką ja spręsti.
Bet jei namuose keturi žmonės, trys skirtingi skoniai, du televizoriai ir krūva telefonų – skaičiavimas atrodo visai kitaip. Jei vienas nori sporto, kitas serialų, o vaikams reikia animacijos tuo pačiu metu – senoji sistema tiesiog nepajėgia. Internetinė televizija tampa ne prabanga, o sprendimu, kuris už tuos pačius pinigus duoda daugiau. Vertė matuojama ne kanalų skaičiumi sąraše, o tuo, kiek kartų per savaitę kiekvienas šeimos narys randa tai, ko iš tikrųjų nori.
