Beveik kas trečias šalies jaunuolis turi žemus skaitymo ir matematikos įgūdžius, o pagal šiuos rodiklius Lietuva patenka tarp prasčiausiai įvertintų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, teigia organizacija „Švietimas #1“.
Tokią išvadą organizacija „Švietimas #1“ daro remdamasi naujausia EBPO suaugusiųjų gebėjimų ataskaita.
2023 metų EBPO tyrimo duomenimis, žemus skaitymo ir matematikos gebėjimus turi 33 proc. 16–25 metų Lietuvos gyventojų.
Pagal jaunimo įgūdžius Lietuva tarp 31 tyrime dalyvavusios šalies užima septintą vietą nuo galo. Estijoje žemus skaitymo ir matematikos įgūdžius turi 12 proc. jaunuolių, o Japonijoje – 8 proc. Tuo metu EBPO vidurkis siekia 23 proc.
Anot „Švietimas #1“ vadovės Lauros Masiliauskaitės, tokios tendencijos neramina, nes prieš dešimtmetį Lietuvos jaunimo rezultatai viršijo EBPO vidurkį, o šiandien žemus įgūdžius turi beveik kas trečias jaunas žmogus.
„Tokios tendencijos ypač neramina šiuo metu, kai Seimas toliau mažina mokiniams keliamus minimalius reikalavimus. Suaugusių ir jaunuolių įgūdžių tyrimai rodo, kad žemos kartelės problemų neišsprendžia – tik jas laikinai paslepia“, – pranešime cituojama L. Masiliauskaitė.
EBPO duomenys rodo, kad 2014–2015 m. Lietuvos jaunimo matematikos ir skaitymo įgūdžiai buvo aukštesni nei EBPO vidurkis, tačiau iki 2023-iųjų sumažėjo maždaug dešimtadaliu.
Tuo metu Estijoje rezultatai išliko stabilūs arba pagerėjo – pagal skaitymo gebėjimus estai užima trečią, o pagal matematikos – penktą vietą iš 31 tyrime dalyvavusios valstybės. Lietuva pagal šiuos rodiklius užima atitinkamai 29 ir 26 vietas.
