Žemės ūkio sektoriuje vis labiau jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o sunkiausiai užpildomas vietas vis dažniau užima užsieniečiai, teigia Užimtumo tarnyba.
Tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbuotojų ieškota Vilniaus, Radviliškio, Pakruojo, Panevėžio, Šalčininkų, Kelmės ir Raseinių rajonuose.
Nurodoma, kad labiausiai trūksta žemės ūkio technikos operatorių, kombainų ir kitos specializuotos technikos vairuotojų, mechanikų, remonto specialistų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, agronomų, veterinarijos specialistų, gyvulių priežiūros darbuotojų. Taip pat paklausūs miškininkystės ir miško ruošos darbuotojai, medkirčiai, daržininkai, sodininkai, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbuotojai.
„Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius sparčiai keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis. Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
Per pusmetį žemės ūkio įmonėse įsidarbino 3,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, o pernai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pradėjo dirbti 5,9 tūkst. gyventojų.
Užimtumo tarnyba teigia, kad nors žemės ūkio sektorius iki šiol nepasižymėjo dirbančių užsieniečių gausa, tačiau pastaraisiais metais jų skaičius nuosaikiai augo.
Liepos 1 dienos duomenimis, šiam sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. asmenų. Iš jų 4,6 tūkst. yra trečiųjų šalių piliečiai, o 774 – europiečiai.
„Atvykstančiųjų užimtumo struktūra rodo, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga“, – pažymėjo J. Zemblytė.
Daugiausia dirbančiųjų žemės ūkyje yra ukrainiečiai, baltarusiai, indai, uzbekai, filipiniečiai, azerbaidžaniečiai, tadžikai, vietnamiečiai, rusai, kirgizai, pakistaniečiai ir kiti trečiųjų šalių piliečiai.
Tuo metu tarp Europos Sąjungos piliečių dominuoja lenkai, rumunai, latviai ir moldavai.
