Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų šiemet save priskiria vidurinei klasei. Tai 2 proc. punktais daugiau nei pernai ir tai didžiausia tokia dalis nuo šių vertinimų pradžios 2018-aisiais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
Nepaisant augančios vidurinės klasės, gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis šiemet sumažėjo. Apklausos duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys respondentai norėtų uždirbti vidutiniškai apie 50 proc. daugiau nei gauna dabar.
„Šiemet kiek išaugusi infliacija suvalgė dalį atlyginimų augimo, todėl natūralu, kad pasitenkinimo jausmas sumenko, net jei formaliai vidurinė klasė padidėjo“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Tyrimo duomenimis, žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai norėtų uždirbti 71 proc. daugiau nei dabar, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys respondentai – 34 proc. daugiau, o nepasiturintys gyventojai – 91 proc. daugiau.
Apklausa parodė, kad visiškai patenkintų savo pajamomis šiemet sumažėjo, o visiškai nepatenkintų savo mėnesiniu pinigų kiekiu – padaugėjo.
Tiesa, savo pajamų augimo perspektyvas, pasak duomenų, gyventojai vertina gana palankiai. 19 proc. iš visų respondentų galvoja, kad jų pajamos šiemet ūgtelės 10 proc., po 6 proc. atsakiusiujų tikisi 20 proc. ir didesnio nei 20 proc. pajamų augimo.
52 proc. gyventojų tuo metu tikisi, kad jų pajamos nesikeis ir 18 proc. ir mano, kad jų pajamos bent kažkiek šiais metais sumažės.
Šalies ekonomikos perspektyvos savo ruožtu buvo vertinamos prasčiau. Apklausos duomenimis, 41 proc. respondentų mano, kad ekonominė situacija šalyje artimiausiu metu šiek tiek pablogės ir 15 proc. mano, kad labai pablogės.
30 proc. apklaustųjų tuo metu teigia, kad šalies ekonomika artimiausiu metu nesikeis, o kad situacija gerės tiki tik 14 proc. gyventojų.
Nuosavas būstas laikomas svarbiausiu vidurinės klasės atributu
Gyventojų nuomone, pajamos nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, kuris apibrėžia vidurinę klasę.
Net 62 proc. tyrimo respondentų pačiu svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą. Beveik pusė (47 proc.) mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą.
„Galimybė turėti nuosavą būstą gyventojams išlieka itin svarbi. Didelė dalis respondentų taip pat nurodė, kad staiga gavus 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, jas nukreiptų į būsto atnaujinimą. Kartu daugėja ir gyventojų, kurie pirmiausia rinktųsi investuoti – tokių dalis nuo 24 proc. išaugo iki 26 proc. šiemet. Tai rodo, kad finansiniai prioritetai pamažu keičiasi“, – pranešime teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Apklausa taip pat parodė, kad gyventojų vertinimu, vidurinė klasė prasideda gaunant 1,5–2 tūkst. eurų pajamų „į rankas“ per mėnesį.
Tuo metu pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami gyventojai, kurių mėnesio pajamos po mokesčių siekia nuo 1060 iki 2520 eurų.
„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvią 1022 šalies gyventojų apklausą 2026 m. gegužės pabaigoje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
