Liepa – geras metas dairytis į naktinį dangų, tačiau 2026-aisiais įspūdingų „žvaigždžių lietaus“ pažadų reikėtų nepervertinti.
Tarptautinės meteorų organizacijos 2026 m. kalendoriuje nurodoma, kad liepos mėnesį aktyvūs bus keli meteorų srautai, tačiau dauguma jų silpni, o mėnesio pabaigoje stebėjimą smarkiai apsunkins ryški pilnatis.
Meteorų srautas – tai ne krintančios žvaigždės. Dažniausiai tai smulkios dulkelės ir akmenėliai, likę po kometų. Žemei skriejant per tokį dulkių taką, dalelės dideliu greičiu įlekia į atmosferą ir sudega, danguje palikdamos trumpą šviesos brūkšnį. Tokie meteorai gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, todėl teleskopo ar žiūronų nereikia – svarbiausia platus matymo laukas ir kuo tamsesnis dangus.
Pirmasis dėmesio vertas srautas – Liepos Pegasidai. Jų aktyvumas galimas liepos 1–20 dienomis, o maksimumas prognozuojamas apie liepos 10-ąją. Tai silpnas srautas – idealiomis sąlygomis galima tikėtis maždaug iki 3 meteorų per valandą. Vis dėlto šiemet būtent ši data Lietuvoje gali būti viena palankesnių, nes liepos 7 d. bus delčia, o iki jaunaties liks kelios dienos.
Lietuvos stebėtojams Liepos Pegasidus geriausia bandyti stebėti po vidurnakčio, kai radiantas pakyla aukščiau. Reikėtų rinktis vietą kuo toliau nuo miesto žiburių – už Panevėžio, Vilniaus, Kauno ar kitų didesnių miestų šviesos taršos. Silpnam srautui net menkas apšvietimas gali lemti, kad nepamatysite beveik nieko.
Liepos 28-ąją dėmesį trauks Liepos gama Drakonidai. Tai nedidelis ir nepastovus meteorų srautas, paprastai duodantis apie 5 meteorus per valandą. 2016 m. šis srautas buvo trumpam suaktyvėjęs, todėl 2026 m. astronomai siūlo jo visiškai nenurašyti. Vis dėlto yra didelė problema – liepos 28-oji patenka beveik į pilnaties laiką, todėl ryškus Mėnulis „suvalgys“ daug silpnų meteorų.
Tą pačią liepos pabaigos savaitę kai kuriuose kalendoriuose minimi ir Pietinės Žuvies / Piscis Austrinidų meteorai. Tačiau Lietuvos skaitytojui šio srauto nereikėtų pateikti kaip patikimo reginio: jis silpnas, geriau matomas piečiau, o 2026 m. jį taip pat užgoš pilnatis. Kitaip tariant, teoriškai šis srautas egzistuoja stebėjimų kalendoriuose, bet praktiškai Lietuvoje jo tikėtis neverta.
Įdomiausia liepos naktis bus liepos 30–31 d., kai vienu metu aktyvumo maksimumą pasieks Pietiniai delta Akvaridai ir alfa Kaprikornidai. Pietiniai delta Akvaridai idealiomis sąlygomis gali duoti iki maždaug 25 meteorų per valandą, o alfa Kaprikornidai paprastai nėra gausūs – apie 5 meteorai per valandą, tačiau garsėja lėtais ir kartais ryškiais bolidais.
Vis dėlto 2026 m. ši „dviguba“ naktis nebus tokia gera, kaip skamba. Tarptautinė meteorų organizacija pažymi, kad didžiausias Pietinių delta Akvaridų ir alfa Kaprikornidų aktyvumas sutaps su pilnatimi, o Amerikos meteorų draugijos kalendoriuje nurodoma, kad tą naktį Mėnulis bus apie 98 proc. apšviestas. Tai reiškia, kad silpnesni meteorai paskęs mėnesienoje, o realiai pamatyti bus galima tik ryškesnius.
Jeigu vis tiek norėsite pabandyti, rinkitės atvirą vietą su kuo mažiau dirbtinės šviesos, stebėkite po vidurnakčio ir stenkitės, kad Mėnulis liktų už medžių, pastato ar kalvos. Reikia žiūrėti ne į vieną tašką, o aprėpti kuo platesnį dangų. Akims prisitaikyti prie tamsos reikia bent 15–20 minučių, todėl telefono ekraną geriau palikti ramybėje.
Lietuvos stebėtojams realistiškiausias patarimas būtų toks: liepos 9–10 d. – geriausias metas pabandyti pamatyti silpnesnius meteorus, o liepos 30–31 d. verta išeiti tik tada, jei dangus labai giedras ir esate toliau nuo miestų. Didesnio reginio geriau laukti rugpjūtį – Perseidų maksimumas 2026 m. sutaps su beveik jaunaties laikotarpiu, todėl sąlygos turėtų būti gerokai palankesnės.
