Dar nė neprasidėjus viešoms diskusijoms dėl planuojamo mėsinių viščiukų komplekso atgaivinimo Velžyje, vietos bendruomenėje kunkuliuoja aistros.
Investuotojai žada modernias technologijas ir minimalius kvapus, tačiau gyventojai šiuos pažadus vertina atsargiai – nuo kito veikiančio paukštyno sklindantis dvokas jau dabar jiems dažnai neleidžia atverti langų.
Viščiukai sugrįžta
Velžiečiai, išgirdę apie planus gyvenvietės pašonėje atgaivinti dar vieną mėsinių viščiukų auginimo kompleksą, baiminasi, kad netrukus jiems gali tekti gyventi nuolat užsidarius langus.
Investuotojai tikina diegsiantys naujausias technologijas ir žada, kad kvapų problema bus valdoma. Tačiau Velžio gyventojai į tokius pažadus žvelgia skeptiškai – jų kantrybę jau dabar kasdien išbando nuo veikiančio paukštyno sklindantis nosį riečiantis dvokas.
Bendruomenė baiminasi, kad atsiradus dar vienam paukštininkystės ūkiui, gyvenimo kokybė taip suprastės, jog Velžyje taps beveik nebeįmanoma gyventi.
Nors būsimo paukštyno vystytojai pabrėžia, kad planuojama veikla nėra nauja – šioje teritorijoje paukščiai buvo auginami dar nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, – velžiečių tai neguodžia. Jų teigimu, šiandieninis Velžys jau seniai nebėra atokus kaimas – gyvenvietė sparčiai plečiasi, daugėja naujakurių, tad žmonės tikisi ne prastėjančios, o gerėjančios gyvenimo kokybės.
Milijonai broilerių per metus
Bendrovė Rumšiškių paukštynas planuoja suremontuoti Velžyje, Nevėžio gatvėje, esamų senų 13 paukščių fermų ir jose sumontuoti naują, Europos Sąjungos standartus atitinkančią įrangą.
Anksčiau šioje vietoje taip pat veikė paukštininkystės ūkis.
Vienu metu čia būtų auginama iki 312 tūkst. mėsinių viščiukų, o per metus – apie 2,34 mln. broilerių.
Mėsiniai viščiukai būtų auginami iki šešių savaičių.
Bendrovės direktorius Paulius Vaicekauskas pabrėžia, kad tai bus istorinės veiklos atnaujinimas, o ne naujo paukštyno statyba.
„Rugpjūtį susitiksime su gyventojais, pristatysime projektą ir atsakysime į visus rūpimus klausimus. Ieškosime bendro sutarimo ir padarysime viską, kad sugyventume draugiškai. Esame socialiai atsakinga įmonė, tad ieškosime kompromisų“, – tvirtina įmonės vadovas.
„Padaryti, kad mėšlas būtų visai bekvapis, būtų sudėtinga – tai iššūkis visam žemės ūkiui.“
P. Vaicekauskas
Iššūkis visam žemės ūkiui
Anot P. Vaicekausko, ūkyje bus įdiegtos modernios lesinimo, girdymo, vėdinimo ir šildymo sistemos, o paukščių mėšlas teritorijoje nebus kaupiamas – po kiekvieno auginimo ciklo jis bus išgabenamas biodujų gamintojams.
Paukščių mėšlas, pasak vadovo, bus vežamas uždaromis transporto priemonėmis, o tai užtikrins, kad ūkio kvapai sklis minimaliai.
Skaičiuojama, kad per metus bus 7,5 ciklo.
Vis dėlto įmonės vadovas pripažįsta, kad visiškai panaikinti kvapų nepavyks.
„Padaryti, kad mėšlas būtų visai bekvapis, būtų sudėtinga – tai iššūkis visam žemės ūkiui. Bet iš savo pusės padarysime viską, kad tų kvapų būtų kuo mažiau“, – tikina P. Vaicekauskas.
Jo teigimu, bendrovei svarbu tapti gera vietos bendruomenės kaimyne.
Be to, anot vadovo, tikriausiai ir vietiniams svarbu turėti modernų šiuolaikišką verslą, o ne dar vieną šiferio vaiduoklį.
„Tikriausiai ir bendruomenei svarbu, ar jų pašonėje veiks modernus ūkis, kuriame bus kuriamos darbo vietos, ar stovės begriūvantys pastatai ir apleista teritorija“, – svarsto jis.
Kentės ne tik velžiečiai
Vis dėlto būtent kvapai kelia daugiausia nerimo ir vietos valdžiai, ir velžiečiams.
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis sako, kad dabar didžiausias gyventojų nusiskundimas – nuo veikiančio „Lietbro“ paukštyno sklindantis dvokas.
Naujasis Rumšiškių paukštynas planuojamas beveik toje pačioje teritorijoje, kur jau veikia „Lietbro“.
„Dažniausiai nemalonus kvapas jaučiamas valant paukštides. Po ilgų diskusijų įmonė šiuos darbus atlieka vėliau vakare ar naktį, tačiau visiškai išvengti diskomforto nepavyksta“, – pripažįsta seniūnas.
Jo manymu, atsiradus dar vienam paukštynui, kvapai gali būti jaučiami dažniau arba tapti intensyvesni.
Be to, planuojama teritorija yra arčiau Keravos gyvenvietės ir sodininkų bendrijų, tad nekokį aromatą gali tekti uostyti ne tik velžiečiams.
Seniūnas ragina gyventojus aktyviai dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese.
„Pasidalijau informacija apie viešą svarstymą, kad vėliau niekas negalėtų sakyti nežinojęs. Tikiuosi, bendruomenė bus aktyvi ir pateiks savo pastabas bei pasiūlymus. Atsiradus naujam paukštynui, kvapas sklistų daug platesnėje teritorijoje – pajaustų ne tik Velžio, bet ir Keravos gyventojai, nes pastatai, kur numatytas naujasis paukštynas, daug arčiau Keravos. O ten esantys sodai apgyvendinti labai tankiai ir toliau namus įsirengia naujakuriai“, – sako A. Viržaitis.
Nori kokybiškos aplinkos
Gyventojų bendruomenės „Velžys“ pirmininkė Virginija Stundžienė tvirtina, kad didžioji dalis vietinių naujojo projekto nepalaiko.
Anot jos, velžiečiai jau ne vienus metus kenčia nuo kvapų, sklindančių iš dabar veikiančio „Lietbro“ paukštyno.
Nors ne kartą buvo kreiptasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, rajono Savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas, situacija, pasak bendruomenės pirmininkės, iš esmės nepasikeitė.
Oficialūs tyrimai rodo, kad higienos normos neviršijamos, tačiau gyventojų kasdienybė liudija ką kita.
„Kartais dvokas nuo paukštyno toks, kad net langų neįmanoma atverti. Atrodo, tarsi tas paukštynas būtų namuose. Jau dabar kenčiame, tad dar vieno tokio kaimyno tikrai nenorime“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkė.
Ji įsitikinusi, kad gyventojai aktyviai dalyvaus rugpjūtį vyksiančiame viešame projekto poveikio aplinkai svarstyme.
„Kažkas darys verslą, o kažkas turės gyventi su tais kvapais. Jeigu paukštynų bus du, žmonės baiminasi, kad langų apskritai nebegalės prasiverti“, – teigia V. Stundžienė.
Nors teritorijoje paukštininkystės veikla vykdyta ir anksčiau, pasak bendruomenės pirmininkės, situacija per dešimtmečius iš esmės pasikeitė.
„Taip, nuo seno ten veikė paukštynas, tačiau dabar jau visai kiti laikai. Velžys nebėra nuošalus kaimas – čia gyvena ir nuolat kuriasi žmonės, kurie tikisi kokybiškos gyvenamosios aplinkos“, – sako V. Stundžienė.
