Arūnas Vaitkūnas „Proceso pasekmės“.
Kauniečių dailininkų Arūno Vaitkūno ir Eugenijaus Varkulevičiaus duetas gimė iš draugystės ir filosofijos. Abiejų menininkų darbų paroda rodo abstrakcijas, kurių išraiškos skirtingos, bet gamtos ir nostalgijos pojūčiai jose – bendri.
Parodų ciklas „Duetai“ nagrinėja įvairių dailininkų kūrybos panašumus ir skirtumus. Šį kartą nagrinėjama menininko, jau tapusio klasiku – A. Vaitkūno – ir pretenduojančio juo tapti – E. Varkulevičiaus kūryba.
E. Varkulevičius pristato naujausias abstrakcijas, o A. Vaitkūno darbai sukurti daugiausia 2000 – 2004 metais. Šiedu vienmečiai menininkai yra draugai nuo vaikystės (kartu mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute Vilniuje). Abu jie sudaro XX a. 9 deš. jaunųjų tapytojų branduolį.
Su A. Vaitkūno vardu yra siejamas Kauno dailės instituto tapybos suaktyvėjimas ir iškilimas. Tuo tarpu E. Varkulevičius labiau įkūnija vienišo klajoklio įvaizdį. Visą laiką svajojęs apie neribotas keliones po pasaulį, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę iš karto išvyko į Vokietiją (1990 m.), o nuo 1994 iki 2005 m. gyveno ir dirbo Niujorke. E. Varkulevičius į Kauną sugrįžo 2005 m. jau po vaikystės draugo mirties.
Eugenijus Varkulevičius. Be pavadinimo.
Pagrindinė A. Vaitkūno ir E. Varkulevičiaus jungiamoji grandis – bekompromisė sovietinei santvarkai mąstytojo Justino Mikučio filosofija. Ji buvo persmelkta krikščioniškos pasaulėjautos, taigi ir menas buvo vertinamas šiuo kriterijumi. Abu menininkai šios temos nevengė. Ryškiausia tapo E. Varkulevičiaus ekspresionistinė, egzistencine kančia paženklinta religinės tematikos kūryba. A. Vaitkūnas neatsiliko ekspresyviai tapydamas pakelių koplytėles, medines bažnytėles. Taip pat menininkus viliojo motyvų, turinčių istoriją, o tai reiškia – prasmę – fiksavimas.
A. Vaitkūnas ištikimas aliejiniams dažams. E. Varkulevičius tapybai naudoja akrilą, tušą, vyną, kavą, arbatą ir paveikslus labiau lieja, nei tapo. Tačiau abu fiksuoja procesą, ar anot E. Varkulevičiaus – „Pasroviui“ pagautas akimirkas. Konkretybė jiems – tai tik postūmis minčių, liejamų dažų eigai. Abu menininkai yra kartu ir poetai, tik eiles rašantys spalvomis.
E. Varkulevičius tvirtina, kad A. Vaitkūnas karts nuo karto mirkteli iš padebesių. Taigi du vaikystės draugai ir vėl susitinka tarp paveikslų.
Paroda atidaroma rugsėjo d. 8 (ketvirtadienį) 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis” Kaune ir veiks iki spalio 7 d.
