Tarp Lietuvos didmiesčiuose esančių didžiausių šalies renginių erdvių priedanga pažymėta tik Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje. Kitų renginiams skirtų objektų atstovai teigia, kad paskelbus oro pavojų lankytojai būtų nukreipiami į artimiausias priedangas.
Tiesa, daugiau kaip pusė didžiausių šalies renginiams skirtų objektų yra priskirti kolektyvinės apsaugos statiniams.
Sostinėje esančioje „Arena Vilnius“ (buvusioje „Avia Solutions Group“) arenoje nesant pažymėtos priedangos, renginių lankytojams būtų nurodytos kitos apsisaugojimui skirtos vietos, esančios netoli arenos.
„Sulaukus „raudono“ oro pavojaus signalo, renginys būtų stabdomas, o žiūrovai evakuojami iš arenos, nukreipiant srautus į artimiausias priedangas Vilniuje“, – komentare Eltai nurodė arenos apsaugos vadovas Šarūnas Žukauskas.
„Prasidėjus pastato evakuacijai, žiūrovai turėtų nepanikuoti, klausyti apsaugos darbuotojų ir kito arenos personalo nurodymų bei judėti link arenos išėjimų, o išėjus – vykti artimiausių priedangų Vilniaus mieste link“, – pridūrė jis.
Pasak S. Žukausko, arena yra paruošusi ir informacinius garso įrašus lietuvių ir anglų kalbomis, kurie skambėtų ir praneštų apie oro pavojų arenoje esantiems žmonėms.
Remiantis mobiliosios programėlės LT72 duomenimis, „Arena Vilnius“ artimiausia priedanga yra šalia esančioje „Active Vilnius” arenoje. Programėlės duomenimis, ji yra pritaikyta asmenims su negalia, iš viso joje yra 266 vietos.
Kaip skelbia LT72, priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai.
Priedanga nepažymėta ir didžiausioje šalies arenoje – Kauno „Žalgirio“ arenoje. Jos atstovai teigė, kad yra atlikę konsultacijas su civilinės saugos specialistais, kurių vertinimu, esant dabartinio pobūdžio grėsmėms, saugesnė vieta dažniausiai yra pastato viduje, vengiant langų ir atvirų erdvių.
Arenos teigimu, nors ji nėra oficiali priedanga, oro pavojaus atveju, norintys žiūrovai galėtų joje likti. Vis dėlto taip pat būtų sudarytos galimybės pasiekti artimiausią priedangą, esančią „Mokslo saloje“.
„Tokiais atvejais, sustabdžius renginį, žiūrovai būtų aiškiai informuojami, kad arena nėra oficiali priedanga, tačiau norintys galėtų joje pasilikti ir čia saugiai pralaukti pavojaus laikotarpį, taip pat būtų sudaryta galimybė vykti į artimiausią priedangą – Nemuno saloje esančią „Mokslo salą“, laikantis atsakingų institucijų rekomendacijų“, – komentare Eltai nurodė Kauno „Žalgirio“ arena.
Remiantis LT72 duomenimis, mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“ pažymėta priedanga pritaikyta asmenims su negalia, joje galėtų tilpti 1 tūkst. žmonių.
Kauno „Žalgirio“ arenos atstovai pažymėjo, kad joje yra taikomos visos galiojančios saugumo procedūros, vadovaujamasi atsakingų institucijų nustatytais reikalavimais, o galimos grėsmės atveju būtų vadovaujamasi bendrais civilinės saugos principais.
Šiaulių arenos vadovo Renato Načajaus teigimu, siekiant atnaujinti saugumo procedūras, yra laukiama atsakingų institucijų rekomendacijų, kaip elgtis oro pavojaus atveju renginių uždarose patalpose metu.
Šioje arenoje priedanga nėra pažymėta, tad, anot R. Načajaus, pavojaus atveju visi žmonės taip pat būtų nukreipiami į artimiausią priedangą.
„Kadangi Šiaulių arena nėra priedanga, paskelbus raudoną oro pavojaus signalą, pagal Šiaulių arenos saugumo ir evakuacijos planą visos atsakingos tarnybos imtųsi veiksmų kuo greičiau evakuoti žmones iš arenos. Tokio signalo atveju visi (arenoje esantys asmenys – ELTA) (…) privalėtų nedelsdami palikti areną ir skubėti į artimiausią priedangą“, – Eltai teigė R. Načajus.
Iš Klaipėdoje esančios Švyturio arenos oro pavojaus atveju visi renginio dalyviai turėtų skubėti į artimiausią priedangą arba saugią vietą.
„Jeigu per renginį yra gaunamas raudonas oro pavojaus signalas, tai reiškia, kad visi nedelsdami turi skubėti į priedangą ar saugią vietą ir laukti tolimesnių nurodymų. Apie pavojaus pabaigą bus informuota atskiru pranešimu. Tokio signalo atveju renginys yra stabdomas ir visi renginio dalyviai, įskaitant ir žiūrovus, privalo nedelsiant skubėti į artimiausią priedangą arba saugią vietą“, – Eltai teigė arenos administracijos atstovai.
Vienintelė priedanga arenoje – Panevėžyje
Remiantis LT72 duomenimis, iš penkių didžiųjų šalies arenų priedanga pažymėta tik vienoje – Panevėžyje esančioje „Kalnapilio“ arenoje.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patarėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Justo Laurinavičiaus teigimu, priedangoje tilptų 400 žmonių. Pasak jo, arena taip pat yra įtraukta į kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą.
„Tai reiškia, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais šis objektas gali būti pasitelkiamas gyventojų apsaugos ir laikino priėmimo poreikiams, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, jos pobūdį ir atsakingų institucijų sprendimus“, – Eltai teigė jis.
Naujas Statybos techninis reglamentas, kuris nustato taisykles, kokiuose pastatuose, kokio ploto, kokio saugumo lygio priedangas reikės įrengti, taip pat nustato statybinius, inžinerinius reikalavimus slėptuvėms bei kolektyvinės apsaugos statiniams, įsigaliojo 2024 m. ir galioja tik naujai projektuojamiems ir statomiems pastatams.
Už priedangų parinkimą esančiuose pastatuose, jų žymėjimą ir parengties organizavimą yra atsakingos šalies savivaldybės, jos taip pat sudaro modernizuojamų priedangų sąrašus.
Tad, anot J. Laurinavičiaus, arenoje pažymėtoje priedangoje žmonės galėtų laikinai apsisaugoti nuo netiesioginio grėsmės poveikio.
„Šiuo metu dauguma priedangų Lietuvoje yra parinktos jau esamuose statiniuose. (…) Esamuose statiniuose priedangoms parenkamos patalpos vertinamos pagal jų galimybes trumpam laikui suteikti apsaugą nuo netiesioginio karinių grėsmių poveikio – skeveldrų, stiklo duženų ar kitų nuolaužų“, – akcentavo jis.
„Kalnapilio“ arenoje priedangai parinktos patalpos vertinamos būtent pagal šią paskirtį – kaip vieta, kurioje, esant poreikiui, galima laikinai apsaugoti dalį žmonių nuo netiesioginio pavojaus poveikio“, – pridūrė jis.
Pasak J. Laurinavičiaus, kadangi renginio metu arenoje gali būti daugiau žmonių, nei telpa priedangoje, pagal civilinės saugos rekomendacijas galėtų būti naudojamos ir kitos pastato erdvės.
„Renginių metu žmonių skaičius arenoje gali būti didesnis, todėl saugumo veiksmai turi būti organizuojami atsižvelgiant į konkretaus renginio pobūdį, dalyvių skaičių, tuo metu naudojamas patalpas ir paskelbtos grėsmės pobūdį“, – aiškino jis.
„Bendrosiose civilinės saugos rekomendacijose nurodoma, kad nesant galimybės greitai pasiekti priedangą, reikėtų rinktis patalpas be langų arba esančias kuo toliau nuo išorinių pastato konstrukcijų, vadovautis dviejų sienų principu. Tokie principai aktualūs ir vertinant didesnių objektų, kuriuose vienu metu gali būti daugiau žmonių, vidaus erdvių panaudojimą grėsmės atveju“, – nurodė Panevėžio miesto savivaldybės atstovas.
Anot jo, po skelbtų oro pavojaus pranešimų savivaldybė savo įstaigoms ir organizacijoms papildomai persiuntė rekomendacijas dėl veiksmų oro pavojaus atveju.
Be to, su jos valdomais objektais toliau dirbama, kad informacija, vidaus tvarkos ir praktiniai veiksmai būtų aiškūs tiek darbuotojams, tiek renginių organizatoriams, tiek lankytojams.
„Litexpo“ žmones nukreiptų į pastatų vidų, langų neturinčias erdves
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atstovų teigimu, sulaukus perspėjimo apie galimą pavojų, lauke esantys žmonės būtų nukreipiami į pastatų viduje esančias, langų neturinčias saugias erdves.
„Paskelbus perspėjimą, lauko erdvėse esantys asmenys būtų nedelsiant nukreipiami į pastatų vidų, be langų. Taip pat yra parengti garsiniai pranešimai lietuvių ir anglų kalbomis, informuojantys lankytojus bei dalyvius apie veiksmus skirtingų pavojaus lygių – geltono, raudono ar balto – metu“, – komentare Eltai teigė „Litexpo“ rinkodaros skyriaus vadovė Domantė Kriaučiūnaitė.
Pasak jos, renginių organizatoriai, „Litexpo“ darbuotojai yra iš anksto supažindinti su numatytais veiksmais, kurių būtina imtis paskelbus oro pavojų.
„Kiekvieno renginio organizatoriai instruktuoja savo komandų narius ir savanorius, supažindina juos su iš anksto suderintais ir pateiktais veiksmų planais, o renginių metu užtikrinama nuolatinė ir operatyvi komunikacija“, – komentavo ji.
Dalis arenų priskirtos kolektyvinės apsaugos statiniams
Panevėžio „Kalnapilio“ arena, kurioje yra pažymėta priedanga, taip pat yra priskirta ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Tiesa, nors kitose arenose priedangų nėra, dalis jų taip pat yra įtrauktos į kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą.
Remiantis LT72 duomenimis, į sąrašą įtraukta Kauno „Žalgirio“, Šiaulių ir Panevėžio „Kalnapilio“ arena.
Kaip Eltai nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), skiriasi priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių paskirtis – priedanga yra skirta apsaugoti žmones nuo tiesioginės grėsmės oro pavojaus ar karinio puolimo metu, o kolektyvinės apsaugos statinys skirtas laikinai apgyvendinti gyventojus ir užtikrinti jų būtiniausius poreikius ilgesnį laiką.
„Todėl šios dvi civilinės saugos priemonės neturėtų būti tapatinamos, nors tam tikrais atvejais gali būti įrengtos tame pačiame pastate“, – nurodė PAGD.
Departamento teigimu, priedanga yra skirta trumpalaikei apsaugai oro pavojaus ar karinių grėsmių, saugo nuo sprogimo bangos, skeveldrų, griūvančių konstrukcijų ir kitų netiesioginių pavojų.
Ji yra parenkama pagal konstrukcijų tvirtumą, vietą pastate, sandarumą, galimybę saugiai pasišalinti, talpumą ir kitus nustatytus kriterijus ir dažniausiai įrengiama rūsiuose, pusrūsiuose, cokoliniuose aukštuose arba vidinėse pastatų patalpose.
Tuo metu kolektyvinės apsaugos statinys yra skirtas gyventojų laikinam apgyvendinimui ekstremaliosios situacijos, evakuacijos ar karo metu ir užtikrina būtiniausias gyvenimo sąlygas ilgesniam laikui.
Juo gali būti mokykla, sporto arena, kultūros centras ar kitas visuomeninės paskirties pastatas. PAGD teigimu, jis nebūtinai suteikia tokį apsaugos lygį nuo sprogimo poveikio kaip priedanga, gali turėti priedangą savo viduje, tačiau tai nėra privaloma sąlyga.
PAGD: žmonės iš arenų nebūtinai turi būti evakuojami
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Eltai nurodė, kad oro pavojaus atveju arenose, kurios yra priskirtos kolektyvinės saugos statiniams, esantys gyventojai nebūtinai turėtų būti evakuojami.
Esą galutinis sprendimas priklauso nuo konkretaus statinio savybių ir iš anksto renginio organizatoriaus numatytų veiksmų.
PAGD teigimu, apskritai uždarose erdvėse esantiems žmonėms oro pavojaus atveju rekomenduojama likti pastato viduje ir laikytis dviejų sienų taisyklės.
„Uždarose erdvėse – arenose, koncertų salėse, sporto kompleksuose ar parodų centruose – pirmiausia rekomenduojama likti pastato viduje ir laikytis dviejų sienų taisyklės, t. y. eiti į iš anksto numatytą saugią patalpą ar vietą, esančią toliau nuo išorinių pastato sienų, langų ir kitų stiklo konstrukcijų“, – nurodė jis.
Todėl, anot departamento, jei arena yra kolektyvinės apsaugos statinys ir joje yra iš anksto numatytos saugios patalpos, žmonių evakavimas į išorėje esančias priedangas nebūtinai būtų tinkamiausias sprendimas.
Be to, anot PAGD, teisės aktai nenustato reikalavimo kiekviename kolektyvinės apsaugos statinyje įrengti priedangą.
„Tai yra dvi skirtingos civilinės saugos priemonės, turinčios skirtingą paskirtį. Tačiau priedanga gali būti parenkama kolektyvinės apsaugos statinyje, jeigu jame yra patalpų, atitinkančių priedangoms keliamus reikalavimus“, – nurodė PAGD.
Priedangos nenumatytos nei Dariaus ir Girėno, nei kylančiame Nacionaliniame stadione
Kaune esančio Dariaus ir Girėno stadiono atstovų teigimu, objekte nesant pažymėtos priedangos, renginių organizavimo metu vadovaujamasi galiojančiais civilinės saugos reikalavimais bei taikomos numatytos procedūros, užtikrinančios operatyvų reagavimą į įvairias situacijas.
Vis dėlto jie pažymėjo, kad stadionas kaip objektas apskritai nėra priskiriamas priedangos vietoms. Stadiono atstovų teigimu, pavojaus atveju, visi atvirame renginyje dalyvavę žmonės būtų nukreipti į netoliese esančias priedangas.
„Atsižvelgiant į tai, kad stadionas yra atvira erdvė, oro pavojaus atveju taikomi kiek kitokie principai nei uždarose erdvėse. Paskelbus oro pavojų, renginys būtų stabdomas, o visi stadione esantys žmonės nedelsiant informuojami per garsinę sistemą ir kitus informavimo kanalus apie tolimesnius veiksmus.
Tokiu atveju pagrindinė rekomendacija būtų kuo greičiau judėti link artimiausių oficialių priedangų“, – nurodė Dariaus ir Girėno stadiono atstovai.
„Svarbu pažymėti, kad stadionas pats savaime nėra priskiriamas priedangos vietoms, todėl prioritetas būtų saugus ir organizuotas žmonių judėjimas į tam skirtas erdves. Konkreti priedangų talpa priklauso nuo jų infrastruktūros ir yra nustatoma atsakingų institucijų“, – teigiama komentare.
Artimiausios priedangos Dariaus ir Girėno stadionui yra Kauno lengvosios atletikos maniežo požeminis parkingas, kuriame, remiantis LT72 žemėlapio duomenimis, tilptų 4,29 tūkst. žmonių, bei netoliese esantys statiniai, pažymėti civilinės saugos žemėlapiuose.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovė Emilija Pociūtė akcentavo, kad Vilniuje statomame Nacionalinio stadiono daugiafunkciame komplekse bus vidinių patalpų ir erdvių, kurios, esant poreikiui, galėtų būti naudojamos kaip laikino prieglobsčio – priedangos – zonos.
Savivaldybės duomenimis, tokių patalpų bendras plotas sudaro apie 3 tūkst. kvadratinių metrų.
Tiesa, pasak savivaldybės atstovės, objekto projektavimas pradėtas 2021 ir 2022 metų sandūroje, dar neįsigaliojus priedangų reikalavimus numatančiam Statybos techniniam reglamentui, todėl priedangos, atitinkančios būtent jo reikalavimus, nėra numatytos.
„Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, pradėti projektai įgyvendinami pagal jų rengimo metu galiojusius teisės aktus, todėl šiuo metu patvirtintuose Nacionalinio stadiono komplekso statinių projektuose priedangos, atitinkančios minėto reglamento reikalavimus, nėra numatytos“, – pridūrė E. Pociūtė.
Oro pavojus skelbtas gegužę ir birželį
Pastarąjį kartą, birželio 13 d. oro pavojus paskelbtas Vilniaus apskrityje, Lietuvos kariuomenė įspėjo apie statusą „Geltona“. Vis tik, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) vėliau pranešė, kad taikinys buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Anksčiau, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6,64 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų.
37 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 23 dar susiduria su jų trūkumu. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc.
