Kasmet liepos 6-osios vakarą lietuviai visame pasaulyje trumpam susijungia į vieną chorą. Skirtinguose miestuose, šalyse ir žemynuose skambanti „Tautiška giesmė“ tampa ne tik valstybės šventės simboliu, bet ir prasmingu bendrystės ženklu.
Panevėžiečiai pasakoja, ką jiems reiškia Valstybės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kokias jos tradicijas puoselėja, ar jaučia ypatingą ryšį su šia švente.
Nomeda SIMĖNIENĖ
Redaktorė, leidėja, visuomenininkė
Man ši diena ypatinga jau nuo seno – dar iki tol, kol Liepos 6-oji buvo paskelbta Valstybės diena. Tą dieną atėjau į šį pasaulį, todėl ji man dvigubai reikšminga. Draugai mėgsta pajuokauti: „Koks iškilmingas tavo gimtadienis – visa Lietuva vėliavas kelia!“
Man patinka, kad gimiau per Valstybės dieną, kad tėvai išrinko tokį vardą, o mano atsineštinis vardas – Dominika – tapo ir mano dukrelės vardu. Tad mūsų šeimoje šią dieną susipina ir vardinės, ir gimtadienis, ir viena svarbiausių valstybės švenčių.
Lietuvos himną giedu kasmet, kad ir kur būčiau. Per Mindaugines dažniausiai draugai ir artimiausi žmonės susirenka mano sodyboje. Ten kartu švenčiame gimtadienį, atliekame visus jam priklausančius ritualus, o lygiai 21 valandą drauge giedame „Tautišką giesmę“.
Man labai patinka, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo gražia lietuvių tradicija visame pasaulyje. Ji prigijo labai natūraliai ir greitai. Smagu matyti, kad ši iniciatyva neblėsta, o kasmet tik plečiasi. Tokie susibūrimai neabejotinai stiprina vienybės jausmą – ne tik Lietuvoje, bet ir visur, kur gyvena lietuviai – nuo Norvegijos iki tolimiausių pasaulio kampelių.
Manau, lietuvius vienija ne tik tokios šventės kaip Liepos 6-oji. Dar labiau mus suvienija išbandymai ir ekstremalios situacijos, kaip buvo per Sausio 13-osios įvykius. Duok Dieve, kad tokių išbandymų daugiau nebereikėtų.
Vis dėlto bendrystės jausmo nebūtina ieškoti tik per dideles valstybines šventes ar minėjimus. Jis tikriausias tada, kai net ir nedidelė žmonių grupė randa laiko pabūti kartu, pasikalbėti apie tai, kas jiems svarbu – ar tai būtų savanorystė, kelionės, gamta, sodininkystė, ar kiti bendri pomėgiai. Svarbiausia, kad žmogus turėtų savo bendraminčių ratą – žmones, kuriais pasitiki ir kurie pasitiki juo.
Iš tokių mažų bendruomenių, tarsi ląstelių, ir susideda stipri visuomenė.
Mindaugas KUČINSKAS
Panevėžio vyskupijos jaunimo centro direktorius, kunigas
Neturiu jokių išskirtinių Mindauginių tradicijų, tačiau visuomet stengiuosi dalyvauti šios dienos renginiuose. Jei kas nors prisimena mano vardadienį ir pasveikina, mielai kartu išgeriame kavos. Pats savo vardadienį miniu labai kukliai.
Tėvų niekada neklausiau, kodėl mane pavadino Mindaugu, tačiau žinau, kad tai buvo mamos sprendimas. Ji norėjo sūnums stiprių, karališką didybę menančių vardų, todėl mane pavadino Mindaugu, o brolį – Dovydu.
Šiemet Mindaugines minėsiu savo parapijoje Velžyje. Tą dieną aukoju šv. Mišias, o vakare, jei tik leidžia aplinkybės, drauge su visais giedu Lietuvos valstybės himną. Kur tai vyksta, priklauso nuo parapijos, kurioje tuo metu tarnauju.
Kad ir kur būčiau, visada prisimenu, jog tą patį vakarą visoje Lietuvoje žmonės susivienija giedodami tautišką giesmę.
Manau, visos šventės, kurios suburia žmones kilniam ir bendram tikslui, yra labai prasmingos. Tautiškos giesmės giedojimas pakylėja tautiškumo dvasią, primena mūsų bendrą istoriją ir stiprina vienybės jausmą.
Judita KAČINSKAITĖ
Panevėžio kultūros centro direktorė
Liepos 6-oji man nėra tokia itin svarbi kaip kitos valstybinės šventės – Kovo 11-oji, Vasario 16-oji. Net nežinau, kas tam turi įtakos. Gal dėl to, kad neša gilios senovės prasmę? Juk Mindaugo karūnavimas vyko 1253 metais ir gal dėl to taip nepaliečia, kaip Vasario 16-oji, kuriai tik per šimtą metų.
Bet istorinis momentas, kad turėjome karalių, man rezonuoja.
Juk turėjome vienintelį karalių.
O „Tautiškos giesmės“ giedojimas man labai gražus, visus sujungiantis Valstybės dienos akcentas. Liepos 6-ąją 21 valandą aš visada giedu su tauta.
Šeimoje neturime Mindaugų nei gilesnių Liepos 6-osios šventimo tradicijų, tad pagrindinis momentas ir būna visiems susirinkus kartu sugiedoti himną ir taip įprasminti šią dieną.
„Tautiškos giesmės“ giedojimas labai stiprina lietuvių vienybės jausmą.
Tokios iniciatyvos, idėjos, kurios sukviečia bendruomenę kokiam nors bendram veiksmui, telkia ir stiprina.
Aurimas URBONAS
Panevėžio „Lietkabelio“ sirgalių bendruomenės „X Sector“ vadovas, Metų panevėžietis
Man Mindaugo karūnavimas yra vienas svarbiausių įvykių visoje Lietuvos istorijoje.
Mindaugas buvo vienintelis Lietuvos karalius, oficialiai karūnuotas mūsų valstybėje. Tais laikais tai buvo didžiulė garbė Lietuvai.
Jeigu šį įvykį prisimename ir minime iki šiol, vadinasi, jo reikšmė išliko labai didelė.
Turime kuo didžiuotis ir turėtume dar labiau domėtis savo istorija bei pačiu karaliumi Mindaugu. Galima drąsiai sakyti, kad jis nuveikė milžiniškus darbus ir iki šiol išlieka viena ryškiausių Lietuvos istorinių asmenybių.
Manau, šiandien lietuvius labiausiai ir vienija svarbiausios valstybinės šventės ir istoriniai įvykiai – Mindaugo karūnavimo diena, Kovo 11-oji, Vasario 16-oji, Sausio 13-oji.
Mūsų valstybei teko išgyventi tiek daug sunkių įvykių, tačiau šiandien galime juos prisiminti ir pagerbti.
Džiaugiuosi, kad turime nemažai tokių minėjimų, net kelis kartus per metus prisimename svarbiausius Lietuvos istorijos momentus.
Tokios šventės neleidžia mums pamiršti, kokia vieninga buvo mūsų tauta, ir skatina tą vienybę puoselėti toliau.
Kartais atrodo, jog lietuviai yra susiskaldę – turime daug skirtingų politinių pažiūrų, nuomonių, dėl kurių karštai ginčijamės. Vieni už vienus, kiti – už kitus. Iš šalies gali pasirodyti, kad tauta yra susipriešinusi.
Tačiau kai kalbama apie valstybingumą ir Lietuvą, viskas pasikeičia. Man atrodo, lietuviai yra išskirtinė tauta. Nors kasdien mūsų nuomonės gali kardinaliai skirtis, atėjus svarbioms valstybinėms šventėms visi stojame petys į petį: giedame himną, minime Baltijos kelią, pagerbiame istorinius įvykius.
Esame labai vieninga tauta. Galbūt kasdien to neparodome, tačiau kai to tikrai reikia, visa mūsų istorija rodo, kad lietuviai tampa viena vieningiausių tautų Europoje.
Kiekvienais metais per Mindaugo karūnavimo dieną himną giedu su didžiuliu pasididžiavimu. Labai džiaugiuosi, kad susiformavo graži tradicija – Liepos 6-ąją 21 valandą visai Lietuvai susiburti giedoti. Smagu matyti, kad prie šios tradicijos prisijungia ir lietuvių bendruomenės iš įvairiausių šalių. Man atrodo, kad tai išskirtinis reiškinys ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Esu patriotiškas žmogus ir man tai labai svarbu. Kadangi priklausau nuostabiai krepšinio sirgalių bendruomenei „X Sector“, mums taip pat jau tapo tradicija Liepos 6-ąją susitikti Laisvės aikštėje ir 21 valandą kartu sugiedoti Lietuvos himną.
