Vyriausybių planams kovoti su nutukimo priešinasi maisto pramonės kompanijos – ši kova ypač aštri JAV.
Didžiojoje Britanijoje daugėja imigrantų – lenkų bendruomenė čia jau perkopė pusę milijono. Tuo tarpu britai turi iš karto turi dvi problemas: nedarbą ir nutukimą, o vyriausybė nesiima priemonių kovoti su nutukimu, rašo šios šalies spauda. Taip pat pranešama, kad riaušių išgąsdinti politikai ir visuomenė svarsto, ar išjungti „Facebook“ būtų pernelyg autoritarinė priemonė.
Lenkų – daugiau nei pusė milijono
„The Guardian“ vis nepalieka ramybėje paskutiniu metu itin aktualios migracijos temos ir primena apie net 21 proc. paaugusią svetimšalių armiją. Vyriausybės apribojimai, skirti imigrantams iš už Europos ribų, nuėjo šuniui ant uodegos, nes vėl pradėjo didėti imigracija iš Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių.
Praėjusių metų liepą naujoji Didžiosios Britanijos koalicinė vyriausybė įvedė laikiną apribojimą ne Europos Sąjungos šalių piliečių įvažiuoti į šalį, siekdama kovoti su milžiniška imigracija. Tačiau, pasak Oksfordo universiteto migracijos stebėjimo punkto ekspertų, dėl to darbdaviai tiesiog vis dažniau atsigręžia į europiečius imigrantus, taip užpildydami laisvas darbo vietas, atsiradusias sumažėjus kvalifikuotų atvykėlių iš kitų šalių.
Naujausios kasmetinės statistikos duomenimis, gerokai sumažėjo britų, vykstančių svetur – nuo 427 tūkst. rekordo 2008 metais, iki 336 tūkst. praėjusiais metais. Tuo tarpu gerokai išaugo imigracija iš Rytų Europos – nuo 5 tūkst. 2009-aisiais iki 40 tūkst. praėjusiais metais.
Analizuodami tokius statistinius duomenis Darbo ir pensijų departamento ekspertai tvirtina, kad dėl nesustabdomos imigracijos kalčiausias išaugęs nedarbas finansinės krizės paliestose šalyse. Didžiausias nedarbas užfiksuotas Ispanijoje (20 proc.), Lietuvoje (16 proc.) bei Latvijoje (16 proc.).
Tačiau bene daugiausia visgi atvyksta lenkų – jų bendruomenę Didžiojoje Britanijoje dabar sudaro net 555 tūkst. žmonių, taigi daugiau net už airių (353 tūkst.) bei indų (327 tūkst.) bendruomenes.
Užsieniečiams užimant darbo vietas, britams belieka tik sėdėti namuose ir auginti svorį. Didžiosios Britanijos mitybos specialistai įspėja valdžią, kad nesiėmus griežtų priemonių 26 mln. šalies piliečių 2030 metais bus nutukę, rašo „The Independent“.
Britai, kurie šiuo metu ir taip yra storiausia Europos tauta, per ateinantį dešimtmetį nutuks dar labiau – antsvorį turinčiųjų skaičius turėtų išaugti 73 proc. Anot mokslininkų, tai reiškia daugiau kaip milijoną papildomų diabeto atvejų bei širdies ligų ir vėžio atvejų plitimą. Nepaisant akivaizdžios žalos ne tik sveikatai, bet ir šalies biudžetui, vyriausybė kol kas nesiima jokių efektyvių prevencijos priemonių.
Kitą mėnesį Jungtinėse Tautose vyks susitikimas, skirtas neužkrečiamųjų ligų prevencijai, kuriame, kaip manoma, nutukimas bus įvardintas kaip vienas didžiausių globalių iššūkių. Nors šios problemos priežastys žinomos jau daugiau nei 40 metų, valstybės nesiima priemonių ją sustabdyti ir palieka tai individualiai atsakomybei. Viena vertus, tai susiję su baime dėl rinkėjų pykčio, tačiau negalima atmesti ir maisto pramonės daromo spaudimo politikams.
„Jeigu kiekvieną litrą limonado apmokestintume vienu centu, vien Kalifornijoje per metus surinktume beveik 1,5 mln. dolerių mokesčių, sumažintume nutukimo mastus bei sveikatos apsaugos išlaidas. Kodėl tai nedaroma? Nes tam priešinasi galinga pramonė“, – teigia Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Stevenas Gortmakeris.
Jis teigia, kad britų vyriausybės siekis bendradarbiauti su maisto pramone kovoje prieš nutukimą neduoda ir neduos laukiamų rezultatų. Mat paprasčiausios ir efektyviausios kovos priemonės, tokios kaip nesveiko maisto žymėjimas, yra atmetamos ir vietoj to investuojama į vaistus bei operacijas.
Siūloma kontroliuoti socialinius tinklus
Viena žymi konservatorių partijos veikėja Louise Mensch internete pareiškė, kad įvairių neramumų atveju (pvz., masinių riaušių, kurios neseniai nuvilnijo Didžiojoje Britanijoje) valstybėje būtų pravartu laikinai sustabdyti socialinių tinklų, tokių kaip „Twitter“ ar „Facebook“ veikimą. Tiesa, šį savo komentarą pati politikė irgi paskelbė būtent „Twitter“ pagalba, rašo „The Telegraph“.
L. Mensch teigia, kad tokie laikini sustabdymai leistų išvengti bereikalingų gandų skleidimo, apsaugotų gyventojus nuo nepagrįstos baimės ir sutaupytų policijos laiko bei pinigų, nes sumažintų klaidinančių skambučių kiekį. Anot politikės, ši priemonė iš esmės nieko nesiskiria nuo laikino kelių ar traukinių eismo sustabdymo išskirtiniais atvejais.
L. Mensch: „Sveikas protas sako, kad jeigu riaušės ir baimė sklinda „Facebook“ ir „Twitter“ tinklų pagalba, reikia juos valandai išjungti, o paskui vėl įjungti. Pasaulis nuo to nesusprogs“.
Politikė, kuri, be kita ko, yra ir populiari rašytoja, „Twitter“ teigė, kad nepagrįsti gandai apie tariamą smurtavimą nedideliame Anglijos miestelyje Velingbore užvertė bereikalingais skambučiais policiją, buvo švaistomi valstybės ištekliai, be reikalo keliamas žmonių nerimas. „Sveikas protas sako, kad jeigu riaušės ir baimė sklinda „Facebook“ ir „Twitter“ tinklų pagalba, reikia juos valandai išjungti, o paskui vėl įjungti. Pasaulis nuo to nesusprogs“, – rašo L. Mensch.
Tiesa, L. Mensch idėja netruko sulaukti kritikos už tai, kad esą ne tik yra neveiksminga ir nebūtina, bet dar ir autoritarinė. Juo labiau, kad socialinių tinklų uždarymas reikštų ir prastą svarbią viešąją informaciją, bei trukdytų susisiekti su artimaisias nelaimės atveju. Kritikuojantieji L. Mensch idėją siūlė policijai tiesiog aktyviau įsitraukti į gandų paneigimą internete.
Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose ketvirtadienį premjeras Davidas Cameronas užsiminė, kad valdžia ketina bendradarbiauti su policija, slaptosiomis tarnybomis ir privačiu sektoriumi tam, kad „sustabdytų žmonių bendravimą“ socialiniuose tinkluose tais atvejais, kai „žinoma, kad jie rengiasi smurtui, netvarkos kėlimui ar nusikalstamai veiklai“.
