Pėsčiųjų takai ir miesto parkai vis dažniau tampa pavojingomis trasomis.
Panevėžyje per pastarąsias savaites užfiksuoti keli skaudūs įvykiai, kai nukentėjo pėstieji ir vaikai, o juos partrenkę elektrinio motociklo ir elektrinio paspirtuko vairuotojai paspruko iš nelaimės vietos. Nors gyventojai vis garsiau kalba apie augančią problemą, pareigūnai pripažįsta, kad tokius pažeidėjus sučiupti sudėtinga. O politikų siūlymai leisti chuliganus bausti ne tik policijai, bet ir savivaldybėms, kelia abejonių.
Nauja bėda
Nors išpopuliarėję elektrinės transporto priemonės – paspirtukai, dviračiai ir motociklai – tapo neatsiejama miestų kasdienybės dalimi, kartu jie atnešė ir naują problemą.
Didžiuliu greičiu pėsčiųjų ir dviračių takais skriejantys jų vairuotojai kelia siaubą pėstiesiems.
Vien per pastarąjį mėnesį Panevėžyje užfiksuoti net keli įvykiai, kai nukentėjo pėstieji ir vaikai, o juos partrenkę pažeidėjai iš įvykio vietos paspruko.
Seime svarstomas siūlymas leisti tokius chuliganus bausti ne tik policininkams, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos specialistams.
Visgi pastarieji abejoja, ar nauji įgaliojimai padėtų sugrąžinti saugumą į miesto erdves.
Partrenkę spruko
Pastarieji mėnesiai parodė, kad avarijų vieta – jau ne tik gatvės.
Panevėžio kultūros ir poilsio parke birželio 19-osios vakarą policijos pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso elektrinio motociklo vairuotojas.
Netrukus dviračių take jis susidūrė su riedučiais važiuojančia moterimi ir, ją partrenkęs, spruko.
Jau kitą dieną tame pačiame parke, prie riedlenčių aikštelės, nenustatytas elektrinio paspirtuko vairuotojas partrenkė dviračiu važiuojantį mažametį ir taip pat pabėgo.
Abiejų pažeidėjų policija tebeieško.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė sako, kad tokius pažeidėjus nustatyti nėra paprasta.
„Problema ta, kad juos sulaikyti išties sudėtinga, tačiau pareigūnai tikrai stengiasi sugauti tokius chuliganiškus vairuotojus“, – teigė O. Jukniūtė.
Šie du įvykiai – toli gražu ne išimtis. Socialiniuose tinkluose panevėžiečiai vis dažniau dalijasi pastebėjimais ir vaizdo įrašais apie Laisvės aikštėje, parkuose bei kitose miesto vietose chuliganiškai važinėjančius elektrinių paspirtukų ir motociklų vairuotojus. Gyventojai skundžiasi dideliu greičiu, pavojingais manevrais ir nepagarba pėstiesiems.
Ant paspirtukų – ir girti
Pasak O. Jukniūtės, šį pavasarį ir vasaros pradžioje policija elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams skyrė ypatingą dėmesį.
Vien per birželio 8–14 dienų reidus Panevėžyje nustatyti 25 elektrinių paspirtukų vairuotojai, nedėvėję šalmų, penki nepilnamečiai, neturėję teisės vairuoti, keturi girti vairuotojai.
Dar savaitę anksčiau policija Panevėžyje pričiupo keturis neblaivius paspirtukų vairuotojus ir keturis girtus dviratininkus. Kai kuriems jų nustatytas netgi didesnis nei dviejų promilių girtumas.
Nors gyventojai vis dažniau socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidai skundžiasi didžiuliu greičiu miesto gatvėmis, parkais ir pėsčiųjų takais lekiančiais elektrinių paspirtukų bei dviračių vairuotojais, dėl to oficialių pranešimų policija sulaukia palyginti nedaug.
Pasak O. Jukniūtės, į kiekvieną jų reaguojama, tačiau dar iki atvykstant pareigūnams pažeidėjai jau būna pasprukę.
Tėvų atsakomybė
Policijos atstovė atkreipia dėmesį, kad dalis tokių chuliganų – nepilnamečiai, o kartais net sudėtinga nustatyti, ar konkrečia transporto priemone jie apskritai gali važiuoti.
Elektriniu paspirtuku savarankiškai leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausius specialius kursus ir gavus pažymėjimą. Galingesnėms transporto priemonėms reikalingas atitinkamas amžius ir vairuotojo pažymėjimas.
„Matome tendenciją, kad paspirtukų ir elektrinių dviračių vairuotojai savo elgesiu vis dažniau kelia grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui. Kad gatvėse, parkuose ir kitose viešosiose vietose būtų kuo saugiau visiems, turėtų būti bendras vaikų, tėvų, mokyklų ir policijos tikslas“, – pabrėžia O. Jukniūtė.
Policijos atstovės teigimu, tėvai turėtų atsakingai vertinti sprendimą vaikui pirkti galingas ir didelį greitį pasiekiančias transporto priemones.
„Vaikai turi suprasti neatsakingo elgesio pasekmes, o tėvai – aiškiai susitarti su atžalomis dėl Kelių eismo taisyklių laikymosi. Kadangi nepilnamečiai dažniausiai patys tokių priemonių įsigyti negali, atsakomybė tenka ir jas perkantiems suaugusiesiems“, – paaiškino O. Jukniūtė.
Žada daugiau drausmintojų
Daugėjant tokių pažeidimų, Seime įregistruotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos.
Jose siūloma ir savivaldybių atstovams suteikti teisę stabdyti elektrinių paspirtukų, dviračių, motorinių dviračių bei kitų mikrojudumo priemonių vairuotojus.
Jeigu pataisos būtų priimtos, savivaldybių viešosios tvarkos inspektoriai jau nuo lapkričio galėtų atlikti patikrinimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tiek vietoje, tiek pagal vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus pažeidimus.
Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad šiuo metu didžioji atsakomybė tenka policijai, kurios pajėgumai riboti, todėl dalis pažeidimų lieka neužfiksuoti.
Vis dėlto tie, kuriems gali būti suteikti nauji įgaliojimai, į juos žvelgia gana skeptiškai. Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis sako, kad apie tokius pokyčius kalbama jau ne vienerius metus, tačiau praktinis jų įgyvendinimas keltų nemažai iššūkių.
„Policija, turinti gerokai didesnes pajėgas tramdyti pažeidėjus, ne visada geba juos sukontroliuoti, tai ką kalbėti apie mus“, – abejonių neslepia T. Martinaitis.
Jo teigimu, net ir sustabdžius, pavyzdžiui, be šalmo važiuojantį paspirtukininką, kiltų klausimas, kaip patikrinti jo tapatybę. Anot T. Martinaičio, Savivaldybės darbuotojai neturi tokių galimybių naudotis duomenų bazėmis kaip policija, neturi teisės persekioti nestojančių pažeidėjų, o dalis pažeidimų būna vakarais ir savaitgaliais, kai viešosios tvarkos specialistai nebedirba.
„Mes dirbame darbo valandomis, o tokie jaunimo susibūrimai dažniausiai vyksta vakarais ar savaitgaliais. Mūsų pagalba teoriškai galėtų būti labai minimali“, – mano skyriaus vedėjas.
Visam miestui – vienas ekipažas
T. Martinaitis abejoja ir galimybe pažeidėjus nustatyti iš vaizdo kamerų įrašų ar gyventojų pateiktos filmuotos medžiagos.
„Vien iš nuotraukos ar filmuotos medžiagos nustatyti pažeidėją būtų praktiškai neįmanoma. Net ir policija ne visada tai sugeba padaryti“, – pažymi jis.
Savivaldybės atstovo nuomone, net ir suteikus teisę viešosios tvarkos pareigūnams stabdyti mikrojudumo priemonių vairuotojus, apčiuopiamos naudos gali ir nebūti.
Policijos ekipažų mieste yra gerokai daugiau, tačiau vien jų buvimas ne visuomet veikia prevenciškai.
„Viena papildoma viešosios tvarkos komanda visam miestui daug įtakos neturėtų“, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.
T. Martinaitis mano, kad problemos sprendimo pirmiausia reikėtų ieškoti ne taikant bausmes ar sugalvojant naujus draudimus, o auklėjant vaikus.
„Manau, kaip visuomenė po truputį daromės atsakingesni ir brandesni, bet tikrai dar yra kur pasistengti“, – sako pašnekovas.
