Panevėžio kapinėse kai kurios kapavietės šią vasarą skęsta žmogaus ūgio žolėje. Toks vaizdas piktina gyventojus, priverstus kovoti ne tik su šalia augančiomis piktžolėmis, bet ir su, jų manymu, pernelyg lėta neprižiūrimų kapų tvarkymo sistema. Vis dėlto Savivaldybė aiškina sąmoningai palikusi šias kapavietes nešienautas.
Jei gyventojų sklypuose žolė būna aukštesnė nei 25 centimetrai, gresia bauda. Tačiau Panevėžio kapinėse kai kurios neprižiūrimos kapavietės jau primena šabakštynus – vietomis žolė siekia net žmogaus ūgį.
Tokį vaizdą šiandien galima išvysti tiek Kristaus Karaliaus katedros, tiek Šilaičių kapinėse, kur šimtai neprižiūrimų kapaviečių šiemet liko nešienautos.
Savivaldybė aiškina žolės ant jų nepuolanti pjauti, kaip būdavo iki šiol, nes tik taip galima objektyviai įvertinti, kurios kapavietės iš tiesų neprižiūrimos.
Paliko augti
Panevėžietė Janina Skeiverienė jau beveik tris dešimtmečius rūpinasi Šilaičių kapinėse palaidotų mamos ir sesers kapu.
Tačiau greta esanti kapavietė, anot jos, tiek pat metų yra apleista.
Pasak moters, prieš Vėlines Savivaldybė joje įsmeigia lentelę, įspėjančią, kad kapas yra stebimas dėl galimos nepriežiūros, ir prašoma apie jo sutvarkymą informuoti.
Tačiau, nepaisant įspėjimų, kapavietė tebėra apleista. Ir net nešienaujama.
„Daugiau nei trisdešimt metų nemačiau, kad kas nors ateitų aplankyti šio kapo ar jį sutvarkyti. Anksčiau bent kapinių prižiūrėtojai kasmet nupjaudavo žolę, o šiemet ji palikta augti“, – kalbėjo panevėžietė.
Gąsdina pievomis virtę kapai
Dėl aukštos žolės ant kapo moteris kreipėsi į Panevėžio savivaldybę.
Jai nerimą kelia ne tik estetinis vaizdas – piktžolės iš apleistos kapavietės plinta į šalia esančius prižiūrimus kapus.
„Esu žmogus su negalia, todėl ir savo artimųjų kapus prižiūrėti nėra lengva. Tikrai nepajėgiu tvarkyti dar ir kaimyninėje kapavietėje suvešėjusios žmogaus ūgio žolės, kuri dar ir piktžolių sėklas barsto aplink“, – kalbėjo J. Skeiverienė.
Pasak panevėžietės, problema galėjo būti išspręsta dar prieš keletą metų.
Kai šeimai reikėjo naujos laidojimo vietos, ji prašė greta esančią apleistą kapavietę perleisti jų artimajam, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Man būtų buvę daug patogiau, kad visi artimieji ilsėtųsi šalia. Pati jau sunkiai vaikštau, todėl tai būtų labai palengvinę kapų priežiūrą. Bet buvo griežtas „ne“. Susidaro įspūdis, kad geriau kapas dešimtmečius skendės žolėje, negu bus perduotas tiems, kurie juo rūpintųsi“, – toks požiūris nesuprantamas J. Skeiverienei.
Pusę amžiaus
Panevėžietė prisimena, kad dar prieš penkerius metus į kapines buvo atsivežusi Savivaldybės darbuotoją. Ši apžiūrėjo apleistą kapavietę, ją nufotografavo, tačiau tuo viskas ir baigėsi.
J. Skeiverienei paaiškinta, kad kapavietėje negalima laidoti kitų palaikų, kol nėra praėję 50 metų nuo pirmojo palaidojimo.
„Kas tiek laiko lauks? Nejaugi penkiasdešimt metų reikės auginti piktžoles? Kitose savivaldybėse apleistos kapavietės perduodamos prižiūrėti jau po dvidešimties metų. Manau, tokią tvarką reikėtų peržiūrėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Panevėžietės manymu, išeitis būtų paprasta – kol vyksta procedūros, Savivaldybė turėtų pasirūpinti bent minimalia apleistų kapaviečių priežiūra arba sudaryti galimybes jas prižiūrėti žmonėms, norintiems ateityje jose laidoti savo artimuosius.
Nušienaus tik kitąmet
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Simona Zavackienė aiškina, kad šiemet pasirinkta kitokia galimai apleistų kapaviečių vertinimo tvarka.
Žolė bus pjaunama tik tose kapavietėse, kurios jau oficialiai pripažintos neprižiūrimomis.
Visos kitos, dėl kurių komisija dar nėra priėmusi galutinio sprendimo, šiemet liks nešienautos.
Anot specialistės, metų pabaigoje planuojama iš naujo įvertinti visas stebimas kapavietes ir tik tada priimti sprendimą dėl jų statuso.
„Gruodžio viduryje planuojame priimti sprendimą dėl beveik 500 galimai neprižiūrimų kapaviečių. Tikėtina, kad didžioji jų dalis tokiomis ir bus pripažintos. Tuomet Savivaldybė galės perimti jų priežiūrą ir bent du kartus per metus pjauti žolę bei genėti krūmus“, – komentavo S. Zavackienė.
Panevėžio kapinėse šiuo metu neprižiūrima oficialiai pripažinta 41 kapavietė: aštuonios Kristaus Karaliaus katedros, kitos – Šilaičių kapinėse.
Dar apie 500 kapaviečių dėl nepriežiūros yra stebimos.
Pasak S. Zavackienės, sprendimas jų nešienauti priimtas sąmoningai.
„Jeigu kapavietę sutvarkome mes, o vėliau vykstame vertinti, ar neatsirado artimųjų, ji jau atrodo prižiūrėta. Kartais kažkas uždega žvakelę, šiek tiek aptvarko aplinką, todėl tampa labai sudėtinga objektyviai nustatyti, ar kapas iš tiesų yra neprižiūrimas“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė.
Prašo kantrybės
Anot S. Zavackienės, dėl tos pačios priežasties ir J. Skeiverienės minima kapavietė kol kas nebuvo pripažinta neprižiūrima.
„Galbūt pati gyventoja ar kaimyninių kapaviečių prižiūrėtojai buvo ją bent minimaliai aptvarkę. Tokiais atvejais komisija negali priimti sprendimo pripažinti kapavietę neprižiūrima, todėl ji paliekama stebėti ir pažymima įspėjamąja lentele“, – paaiškino vyriausioji specialistė.
Savivaldybės atstovė prašo gyventojų kantrybės ir tikina, kad tik nešienaujant galima pamatyti tikrąją situaciją.
„Suprantame žmonių nepasitenkinimą – pati mačiau, kokia aukšta kai kur užaugusi žolė. Tačiau prašome dar šiek tiek kantrybės. Kitaip objektyviai įvertinti, kurios kapavietės iš tiesų yra neprižiūrimos, labai sudėtinga“, – supratingumo tikisi specialistė.
Kai kapavietė oficialiai pripažįstama neprižiūrima, ją gali perimti Savivaldybė arba asmenys, norintys ją prižiūrėti ir ateityje joje laidoti artimuosius.
Vis dėlto laidoti tokioje kapavietėje galima tik tada, kai nuo pirmojo palaidojimo būna praėję ne mažiau kaip 50 metų.
Pasak S. Zavackienės, tokia tvarka taikoma todėl, kad kapavietėse, kuriose nelikę paminklų, pirmojo palaidojimo datą dažniausiai galima nustatyti tik pagal šalia esančius antkapius ar archyvinius duomenis.
Kapavietės laukia globėjų
Savivaldybė oficialiai skelbia neprižiūrimų kapaviečių sąrašus.
Juose nurodoma pirmojo palaidojimo data ir laikas, nuo kada kapavietėje galimi nauji laidojimai. Visose oficialiai neprižiūrimose kapavietėse nėra išlikusių ar net nebuvo pastatyta paminklų.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse visos aštuonios oficialiai neprižiūrimomis kapavietės jau perduotos naujiems prižiūrėtojams. Jose paskutinį kartą buvo laidota prieš 42–66 metus, todėl daugumoje jų jau galima laidoti naujus palaikus.
Kitokia situacija Šilaičių kapinėse.
Čia oficialiai neprižiūrimomis pripažintos 33 kapavietės, tačiau nuo paskutinių palaidojimų daugelyje jų praėjo tik 20–30 metų.
Pasak Savivaldybės atstovės, norinčių perimti šių kapaviečių priežiūrą kol kas neatsirado, nes greta veikiančiose naujosiose kapinėse gyventojai gali gauti naujas laidojimo vietas.
Šiuo metu Kristaus Karaliaus kapinėse stebimos 362 galbūt neprižiūrimos kapavietės, Šilaičių kapinėse – 193, dar viena – Pašilių kapinėse. Anot S. Zavackienės, pats stebėjimo procesas jau duoda rezultatų.
„Nemažai kapaviečių per stebėjimo laikotarpį buvo sutvarkytos. Tikėtina, kad dalis artimųjų gyvena užsienyje ir retai grįžta į Lietuvą, tačiau, pamatę įspėjamąją lentelę, atvykę pasirūpina kapaviete. Suprantu, kad tokia aukšta žolė ant kapaviečių sukelia kai kurių gyventojų nepasitenkinimą, bet kito būdo patikrinti, ar kapavietė išties neprižiūrima, mes neturime“, – teigė S. Zavackienė.
