Dėl paliaubų tarp Irano ir JAV naftos kaina rinkoje nukrito, dėl to per savaitę suskystinų naftos dujų (SND), benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 3 proc., 3,7 proc. ir 2,8 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Vidutiniškai dyzelino kaina šalies degalinėse per savaitę sumažėjo 2,8 proc. – iki 1,773 eurų už litrą, benzino kaina sumažėjo 3,7 proc. – iki 1,688 eurų už litrą SND kaina sumažėjo 3 proc. – iki 0,794 eurų už litrą.
Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, birželio 22–26 d., siekė 75,2 dolerius už barelį – tai 6,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai siekė 80,4 dolerių už barelį.
Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 76,5, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 85,1 dolerius už barelį.
2026 m. birželio 22 d., palyginti birželio 15 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 1,9–3 proc., o Latvijoje kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 2,0–6,4 proc., išskyrus Latviją, kur kaina nepakito.
Tarp Baltijos šalių mažiausios benzino ir dyzelino kainos yra Estijoje.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 4,3 proc., dyzelino – 2 proc. didesnė.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–9 doleriais už barelįmažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę, naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti apie 70–72 dolerius už barelį.
Dėl paliaubų tarp JAV ir Irano, gamtinių dujų TTF kaina per praėjusią savaitę mažėjo 3,25 proc., o Brent naftos vidutinė kaina iš viso smuko 6,5 proc. – pirmąkart nuo vasario pabaigos naftos kainos savaitės vidurkis buvo mažesnis nei 2024 m. ir 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Ruošiantis naujam šildymo sezonui, biokuras Lietuvoje per savaitę pabrango 2,4 proc.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę siekė 24,59 eurų už megavatvalandę (MWh) – padidėjo 2,42 proc., lyginant su ankstesne savaite (24,01 eurų už MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,29 eurų už MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 15,5 eurų už MWh.
Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF birželio 22–26 d. mažėjo ir savaitės kainų vidurkis sudarė 45,83 eurų už MWh – ankstesnę savaitę siekė 47,37 eurų už MWh.
Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 37,05 eurų už MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu metu – 34,57 eurų už MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–2 eurų už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, kainos gali svyruoti 25–42 eurų už MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 37,82 proc., prieš savaitę buvo 36,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 44,88 proc.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 48,29 proc., praėjusią savaitę buvo 46,1 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė apie 58,59 procento.
2026 m. birželio 22–26 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 486,19 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 496,44 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 4,6 proc. – suvartota 169,88 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 162,45 GWh). Į Latviją išsiųsta 342,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 327,86 GWh).
Biodujų gamyklose pagaminta 7,2 GWh dujų (1,84 proc. daugiau, palyginus su ankstesne savaite – 7,07 GWh).
Sumažėjus vėjo elektrinių generacijai ir tęsiantis elektros perdavimo jungties remontui, vis dar neprieinama pigi Suomijos elektra, tad šią savaitę elektros kainos Lietuvoje, pagal biržos Nord Pool duomenis, brango 23 proc. – nuo 81,3 iki 100,1 eurų už MWh, jos kaina augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse.
Kainos vidurkio augimą lėmė sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei vykstantis elektros perdavimo jungties tarp Latvijos ir Estijos remontas, dėl kurio apribotas pigios elektros importas iš Suomijos.
Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 23,5 eurų už MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 95,3 eurų už MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad elektros kainų vidurkiai šiais metais numatomi 75–159,5 eurų už MWh ribose.
Elektros vartojimas šalyje birželio 22–28 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo 2,3 proc. – iki 213,8 GWh (buvo 218,9 GWh).
Vartojimas šiemet 11,3 proc. didesnis nei buvo 2025 m. tą pačią savaitę (192,1 GWh). Palyginus su ankstesne savaite, poreikis sumažėjo 0,2 proc. – iki 237 GWh (ankstesnę savaitę buvo 237,5 GWh).
Bendra elektros gamyba Lietuvoje per savaitę sumažėjo 0,4 proc., palyginti su ankstesne savaite (214,8 GWh), ir siekė 213,9 GWh.
Šalyje pasigaminta daugiau kaip 100 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – apie 98 proc. Kadangi dalis elektros gamybos yra skirta padengti kaupiklių užkrovimui, tinklo nuostoliams, bendras elektros poreikis patenkintas 90,2 procento.
Šiemet nacionalinė generacija yra apie 5 proc. didesnė, palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite. Pernai tuo pačiu metu vietoje buvo pasigaminta 203,7 GWh, arba apie 106 proc. suvartotos elektros.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino daugiausia elektros – 119,6 GWh, 29,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 92,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 57 GWh.
Antroje vietoje pagal generaciją – vėjo elektrinės (39 GWh arba apie 53,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę), trečioje – hidroelektrinės (19,6 GWh arba 36,9 proc. daugiau), ketvirtoje – šiluminės (25,4 GWh arba 81,1 proc. daugiau)
