Baltijos valstybės atsitiesia – Lietuvos, o ypač Estijos ekonomikos augimas pirmąjį pusmetį buvo itin spartus, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai pranoko ekspertų lūkesčius ir paskatino padidinti šalių BVP augimo metinę prognozę. Pasak „Verslo žinių“, optimistiškai nuteikia ir Latvijos duomenys, tačiau jos augimas šiemet bus kiek lėtesnis nei kaimynių.
„Estijos augimo tempai yra didžiausi, o rizika – mažiausia, nes Estija jau yra euro zonos narė, turi stabiliausius finansus, perteklinį biudžetą ir mažiausią visoje ES valstybės skolą. Todėl jos perspektyvos geriausios, o galimai naujai recesijos bangai ši ekonomika yra geriausiai pasirengusi“, – Estijos pranašumus nurodo Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Silpniausia Baltijos šalių ekonomika, anot analitikės, išlieka Latvija, skaudžiausiai paliesta ūkio ir finansų krizės, todėl priversta laikytis įsipareigojimų TVF, apsunkinančių vidaus vartojimo atsigavimą.
„Esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos ekonomikų perspektyvos nėra. Tačiau vertinant riziką, Lietuva labiau pažeidžiama. Turėdama palyginti didelį biudžeto deficitą, Lietuva turės išgyventi biudžeto konsolidavimo skausmą, o Estija gali vykdyti sąlygiškai laisvesnę socialinę politiką. Skolinimosi rinkoje rizikos normą Lietuva mokės didesnę nei Estija ir dėl to, kad nėra euro zonos narė, ir dėl problemų, susijusių su viešaisiais finansais“, – Lietuvos silpnąsias vietas vardija „Danske Bank“ vyresnioji analitikė.
Didžiausios Baltijos šalyse finansų grupės „Swedbank“ analitikai konstatuoja, kad pirmąjį pusmetį Estijos ūkio kilimas buvo ypač spartus, BVP augimas viršijo 8%. Šių metų šios ekonomikos augimo prognozes jie didina nuo 4,5% iki 6,7%, remdamiesi sparčiau nei prognozuota – net 38,9% – per pirmuosius šešis mėnesius augusiu eksportu, jis ir toliau išliks ūkio augimo variklis. Labiau nei tikėtasi augo ir šalies vidaus vartojimas.
Ekspertai pažymi, kad Estijos eksporto stiprybe tampa didėjanti prekių ir paslaugų įvairovė, didžiausias eksporto augimas fiksuotas sektoriuose, kurie iki šiol svetur veždavo mažiau – medienos, maisto, metalo gaminių. Šis augimą paskatino didesnė nei laukta tokios produkcijos paklausa, ypač ne euro zonai priklausančiose šalyse – Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Plėtėsi ir Estijos prekių srautas į Rusiją.
Dėl galimo globalios ekonomikos silpnėjimo, kuris gali kirsti Latvijos eksportui, užsienio investicijoms, o per sumenkusį vartotojų pasitikėjimą – ir vidaus vartojimui, „Swedbank“ mažina kitų metų Latvijos BVP augimo prognozę iki 3,5% (buvo 3,9%).
2013 m. tikimasi didesnio augimo (3,9%), nes Latvijos politikų deklaruojamas siekis šaliai 2014 m. prisijungti prie euro zonos turėtų paskatinti verslo ir gyventojų lūkesčius, o kartu – investicijas bei vidaus vartojimą.
Lietuvos metinio BVP augimo prognozes „Swedbank“ didina nuo 4,2% iki 6,3%, daugiausia dėl sparčiau nei tikėtasi pirmąją metų pusę didėjusio eksporto bei atsigaunančio vidaus vartojimo. Kaip ir kitoms Baltijos šalims, didžiausią grėsmę augimui kelia galimas nestabilumas eksporto rinkose – ES šalyse, Rusijoje
