Į 2002 m. įsteigtą Klaipėdos LEZ iki šiol investuota per 46 milijonus litų.
Ūkio ministerijos (ŪM) užmojis Lietuvoje įsteigti šešias Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) šlubtelėjo. Alytaus savivaldybės taryba šiandien nepritarė pasiūlymui LEZ statusą suteikti miesto pramonės parkui.
ŪM siūlė suteikti LEZ statusą pramonės parkams šešiose savivaldybėse – Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių. Keturios savivaldybės tokiam pasiūlymui pritarė, o Kėdainiai dar laukia tarybos sprendimo.
Tačiau alytiškiai yra labiausiai pažengę įgyvendindami pramonės parko projektą. Norą dirbti Alytaus pramonės parke yra pareiškę keturi investuotojai, su trimis iš jų pasirašytos žemės nuomos sutartys. Todėl dar rugpjūčio pradžioje susirinkę valdininkai ir vietos verslininkai svarstė, jog nemato jokių LEZ privalumų verslui bei miestui, kurių neturėtų jau pradėtas įgyvendinti pramonės parko projektas.
Vieną milijoną eurų investavusi laisvojoje ekonominėje zonoje įmonė šešeriems metams atleidžiama nuo pelno mokesčio, o dar dešimtmečiui pelno mokestis sumažinimas 50 procentų. Tačiau Alytaus savivaldybė investuotojus į pramonės parką taip pat penkeriems metams atleido nuo pelno mokesčio. Todėl dalis vietos verslininkų į galimybę steigti LEZ žvelgė priešiškai. Juolab kad iki šiol nėra visiškai aišku, kas lauktų sutartis su pramonės parku jau pasirašiusių investuotojų, jei šio statusas būtų pakeistas į LEZ.
Visgi labiausiai neigiamą savivaldybės sprendimą lėmė tai, jog pramonės parke yra kelios gyvenamosios sodybos. Tuo tarpu LEZ teritorijoje negali būti jokių nuolatinių gyventojų.
„Iškeldinti gyventojus ilgai užtruktų. Kol vyktų teisminiai ginčai, būtų stabdomos investicijos. O dabartinėje ekonominėje situacijoje mums labai svarbu kuo greičiau jų pritraukti“, – teigė Alytaus savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė.
Pasak jos, Alytaus savivaldybės taryba nepritarė pasiūlymui steigti LEZ pramonės parko teritorijoje, tačiau svarstytų pasiūlymą įsteigti LEZ kitoje vietoje. Tačiau ŪM tartis su savivaldybe dėl naujos LEZ vietos neketina.
„Alytaus sprendimas nepritarti LEZ steigimui jokios įtakos mūsų strategijai neturės. Naujų teritorijų kol kas nesiūlysime įtraukti, su Alytumi derėtis neketiname“, – teigė ŪM Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilės Kriščiūnienė.
Šiandien pasiūlymui pramonės parke steigti LEZ pritarė ir Šiaulių savivaldybė. Šią savaitę tokį pat sprendimą priėmę Marijampolės savivaldybės vadovai jau kreipėsi į Vyriausybę su prašymu nutiesti papildomą geležinkelio atkarpą nuo būsimos „Rail Baltica“ vėžės iki LEZ.
Akmenės savivaldybė taip pat viliasi, jog LEZ veiks efektyviau nei pramonės parkas. Akmenės pramonės parke iki šiol yra išpirkta žemė bei investuota apie 500 tūkstančių litų iš savivaldybės biudžeto į infrastruktūrą, tačiau jokių investuotojų nepritraukta.
„Savivaldybė nėra pajėgi pasiūlyti mokestinių lengvatų investuotojams. Be to, trūksta ir žmogiškojo kapitalo – neišgalime pritraukti specialistų, kurie sugebėtų sekti tarptautinę rinką ir efektyviai ieškoti investuotojų“, – IQ.lt teigė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
1996 m. LEZ buvo įsteigta Kaune, 2002 m. – Klaipėdoje. Dabar bendras Kauno ir Klaipėdos LEZ plotas siekia beveik 950 hektarų. Alytui atsisakius steigti LEZ, bendras šį statusą turinčių teritorijų plotas turėtų išaugti dar apie 560 hektarų.
