Valdančiųjų laukia ne tik didieji darbai dėl atominės elektrinės ar „Sodros“ reformos, bet ir mažesnės problemos, pavyzdžiui, ugniagesių.
Valdantieji, nuo rudens parlamente galbūt turėsiantys tik minimalią daugumą, turi paskutinį šansą užbaigti svarbiausius darbus. Artėjanti parlamento sesija susidės iš dviejų dalių. Vienoje vyks populizmo spektakliai, o kitoje prieš rinkimus sveiką protą bandysiantys išsaugoti politikai spręs dėl atominės elektrinės projekto likimo bei grumsis su vis dar rekordinėmis skelbiamomis šildymo kainomis.
„Gali būti sunku surinkti 71 balsą“, – sako konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. Į biudžeto svarstymą susirenka kone visa opozicija, taigi valdantiesiems reikės visų pajėgų šiam svarbiausiam kiekvieno rudens darbui.
Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos rudenį greičiausiai pasitrauks du žmonės – nuo TS-LKD atskilusios Tautininkų sąjungos nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka. Net jei jie nuspręstų neberemti koalicijos, juos kompensuos į konservatorių frakciją jau perėjęs Rokas Žilinskas bei liepos pabaigoje Klaipėdoje išrinktas konservatorius Naglis Puteikis. Tiesa, valdančioji dauguma realiai sumažėtų vienu nariu, nes N. Puteikis į Seimą ateina vietoje koalicijai taip pat priklausančio Liberalų sąjūdžio nario Vytauto Grubliausko. Pastarasis paliko Seimą ir tapo Klaipėdos meru.
Taigi konservatorių frakcija Seime turės 46 vietas, o kartu su 12 Liberalų sąjūdžio ir 13 Jungtinės frakcijos narių valdančioji koalicija turės mažiausiai tiek, kiek reikia – 71 mandatą.
J. Razma lyg apsidrausdamas sako, kad kai kurie Seimo nariai pradėjo galvoti apie rinkimus, „ypač vienmandatėse apygardose“, o kad populistinės nuotaikos tik stiprės – neabejojama.
Valdantiesiems teks du didelės drausmės reikalaujantys balsavimai – kitų metų biudžeto tvirtinimas bei atominės elektrinės investicinis projektas, kurį dėl didelės jo svarbos turės tvirtinti Seimas, o ne Vyriausybė.
Galvą skaudės dėl elektrinės ir dujų
„Svarbiausias pritarimo ar nepritarimo argumentas bus elektros kaina, projekto atsiperkamumas. Jei projektas bus labai brangus, o jo atsiperkamumas neapibrėžtas, tai diskusijos gali būti ilgos ir nuobodžios, ir yra tikimybė, kad sprendimas nebus priimtas, – sako politologas Algis Krupavičius, pridurdamas, kad valdantieji dės visas pastangas ir bus pasiryžę įvairiems politiniams mainams. – Valdančiosios partijos ir prezidentė pernelyg daug „investavę“ į atominės elektrinės projektą ir dabar sunku būtų jiems atsitraukti ir pakeisti poziciją, net jei projektas nebūtų akivaizdžiai ekonomiškai naudingas“.
J. Razma sako, kad balsavime dėl AE investicinio projekto ir reikalingų Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų reikės solidžios daugumos.
J. Razma sako, kad balsavime dėl AE investicinio projekto ir reikalingų Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų reikės solidžios daugumos, „kad net keičiantis Vyriausybei būtų išlaikytas aiškumas“. Pasak jo, pasipriešinimas projektui gali kilti ne tik dėl abejonių jo ekonominiu pagrįstumu – ne paskutinėje vietoje bus Rusijos interesai dėl tiesioginio elektros pardavimo Lietuvai bei atominių elektrinių šalia Lietuvos, taip pat šiluminių elektrinių bei vėjo energetikos plėtotojų interesai.
Energetikos srityje valdantiesiems taip pat skaudės galvą dėl dujų. „Matyt visoms institucijoms, kurios dirba energetikos sektoriuje, reikia užduoti vieną paprastą klausimą: kiek gali dujos Lietuvoje brangti dujų kainoms pasaulio rinkose nesikeičiant arba net mažėjant? Tai rodo, kad politikai negali susitvarkyti su savo įsipareigojimais ir darbais. Apie dujas, šildymą, šilumos kainas bus labai daug kalbama jau nuo pat rudens pradžios. Jei nesikeis prognozės, kad šildymo sezonas bus brangiausias, ta tema bus itin aktuali ir politikai patirs labai didelį spaudimą“ – sako A. Krupavičius.
Pensijų grąžinimas kels bangas
Pensininkai, 2010-aisias priversti taikytis prie diržų veržimosi mados, karčią liekninančią piliulę kantriai laiko po liežuviu. To skonio ilgiau nei iki žadėtosios 2012-ųjų pradžios jie nebepakęstų.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ekonominio pagrindo grąžinti pensijas nėra – biudžetas yra deficitinis, ir toks išliks.
Vis dėl to negrąžinti pensijų neįmanoma dėl politinių priežasčių – toks yra įsipareigojimas, ir premjeras Andrius Kubilius užtikrino, kad jo bus laikomasi. Konservatoriams po ateinančių Seimo rinkimų ir taip prognozuojama perpus sumažėjusi frakcija, o nesusivienijusios liberalų partijos rizikuoja apskritai nepatekti į parlamentą.
Be to, N. Mačiuliui, kuris teigia, kad pensijų grąžinimas neparemtas valstybės galimybėmis ir gali tapti kliūtimi siekiant atitikti Mastrichto kriterijus bei įsivesti eurą, galėtų paprieštarauti finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri vis pakartoja: po Konstitucinio Teismo išaiškinimo ilgiau laikyti sumažintas pensijas nebėra prasmės. Pensijos prilygintos nuosavybei, taigi įsiskolinimas kaupiasi.
A. Kubilius pažadėjo grąžinti pensijas, bet taupymo priemones kitose srityse paversti nuolatinėmis. Tačiau savo dalies gali pareikalauti kitos grupės, kaip pasieniečiai ar ugniagesiai.
A. Kubilius pažadėjo grąžinti pensijas, bet taupymo priemones kitose srityse paversti nuolatinėmis. Tačiau savo dalies gali pareikalauti kitos grupės, kaip pasieniečiai ar ugniagesiai, kurie buvo verčiami eiti nemokamų atostogų.
Yra du keliai, teigia Nacionalinio pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas – arba vykdyti žadėtas struktūrines reformas, arba padidinti finansavimą esamai struktūrai, nes ji neišsilaiko.
Finansavimo Vyriausybė neketina didinti, o reformų, V. Bako teigimu, taip pat nematyti. Todėl jis mano, kad bus pasirinktas trečias kelias – atleidimų. Tačiau V. Bakas sako, kad priešgaisrinėje srityje jau dabar situacija yra „katastrofiška“ (ugniagesiai žada protestuoti per Europos krepšinio čempionatą) ir klausia: „kada paskutinį kartą mieste matėte pėstįjį patrulį?“ Pasak V. Bako, teisėsaugos srityje palaipsniui grįžtama į 1995 metų situaciją, ypač kai kur provincijoje, kur padėtis nebekontroliuojama, nes nėra nei žmonių, nei degalų.
Reikės daugiau pinigų palūkanoms
Biudžeto deficitą didins ne tik 600 mln. litų pareikalausiančios į prieškrizinį lygį sugrąžintos pensijos, bet ir didėsiančios skolos aptarnavimo išlaidos. O taupyti, kaip sako daugelis, nebėra kur.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Vitas Matuzas sako turintis planą, iš kur paimti pinigų pensijoms, tik „kol kas“ nenori sakyti, kokį.
I. Šimonytė šių metų balandį Seime kalbėjo, kad „visų studijų ir mokslinių tyrimų atsisakymas, komandiruočių ir automobilių parkų sumažinimas neatstos net šimtosios problemos dalies“. Nepaisant to, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Vitas Matuzas sako turintis planą, iš kur paimti pinigų pensijoms, tik „kol kas“ nenori sakyti, kokį.
Dėmesio nedarbui gali trūkti
Valdžios susikoncentravimas į finansinius biudžeto problemų sprendimo būdus yra nepakankamas – daugiau orientuotis reikėtų į užimtumą, sako R. Lazutka. Tai pastebi ir liberalieji ekonomistai, kaip „Swedbank“ ekspertas N. Mačiulis. Jis, teigdamas, kad Lietuvą kankina struktūrinis nedarbas, siūlo liberalizuoti darbo santykius. Tačiau R. Lazutka sako, struktūrinis nedarbas – darbuotojų kvalifikacijos neatitikimas kuriamoms darbo vietoms – turi mažai bendra su tuo, kaip reguliuojami darbo santykiai.
Šios kadencijos Seimas liberalizavimą jau atliko: leido lankstesnį darbo laiko reguliavimą, leido dirbti viršvalandžius, taip pat laikinai sudaryti terminuotas sutartis naujose darbo vietose. Premjeras A. Kubilius yra sakęs, kas daugiau liberalizuoti darbo santykių nebereikia.
Vyriausybė kol kas pasiūlė tik nedidelį ir nežinia ar verslininkams tiksiančią Užimtumo rėmimo įstatymo pataisą, pagal kurią valstybė kompensuotų darbuotojo apmokymą konkrečiai darbo vietai, o ją siūlantis darbdavys mainais įsipareigotų išlaikyti joje darbuotoją bent metus.
Be viso to Vyriausybės ir Seimo laukia „Sodros“ reforma, valstybės tarnybos reforma, reikės atsakyti į paaštrėjusius užsienio politikos klausimus – ryškinti „naujosios“ užsienio politikos turinį, taip pat svarstyti 2030 metų Lietuvos strategiją ir, be abejo, pradėti galvoti apie aukštesnę vietą partijos rinkimų sąraše bei įvaizdį rinkimų apygardoje.
