Teismai gauna itin nemažai prašymų iškelti bankroto bylas įmonėms už palyginti nedideles skolas.
Už nesąžiningą elgesį piktnaudžiaujant teise inicijuoti bankroto bylą – bauda 10 tūkst. litų. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prekybos centrus nuomojančios bendrovės „Serneta“ ieškinį kelti bankroto bylą įmonei „Norfos mažmena“.
„Sernetos“ prašymas kelti bankroto bylą prekybos centrus valdančiai „Norfos mažmenai“, kaip nustatė teismas, buvo nepagrįstas. Ieškovui, norėjusiam atgauti beveik 300 tūkst. litų skolų, nepavyko įrodyti, kad „Norfos mažmena“ yra nemoki.
Teismas „Sernetos“ prašymą įvertino kaip nesąžiningą siekį daryti spaudimą, piktnaudžiavimą kreditoriaus teisėmis inicijuoti bankroto procedūrą ir grasinimą skolininkui, verčiant šį elgtis prieš jo valią. Taip pat iniciatyva kelti bankroto byla įvardyta kaip „siekis panaudoti bankroto procesą pinigams iš žinomai mokaus skolininko atgauti, klaidinti teismą ir manipuliuoti teismu panaudojant šiam įstatymu suteiktas galias“.
Taigi teismas atsisakė kelti bankroto bylą „Norfos mažmenai“, o „Sernetai“ už piktnaudžiavimą teise skirta 10 tūkst. litų bauda. Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Ginčai dėl nuomojamo ploto
„Norfos mažmena“ ir „Serneta“ teisme santykius aiškinasi jau ne vieną mėnesį. Spaudoje skelbta, kad su verslininku Sergejumi Rachinšteinu siejama nekilnojamojo turto bendrovė „Serneta“ įsivėlė į ginčus su „Norfos mažmena“ dėl esą nesumokėtų pinigų už šios išsinuomotas prekybos patalpas.
„Verslo žinios“ rašė, kad nesutarimai tarp prekybos centrus nuomojančios įmonės ir „Norfos mažmenos“ kilo įtarus, jog nuomininkams 2006-2009 m. buvo nurodomas didesnis nuomojamų patalpų plotas.
„Norfos“ pasamdyti matininkai nustatė, kad bendras 10 nuomojamų prekybos centrų plotas yra 560 kv. m mažesnis, negu nurodytas nuomos sutartyje. Įvairiose parduotuvėse plotas buvo dirbtinai padidintas nuo 9 iki 116 kv. m.
Todėl „Norfos mažmena“ kreipėsi į teismus reikalaudama grąžinti permokėtus pinigus – daugiau kaip 800 tūkst. litų. Vilniaus apygardos teismas tenkino „Norfos“ reikalavimus, tačiau ginčai apeliacinės instancijos teismuose tęsiasi iki šiol.
Kelias trumpas, bet nepagrįstas
Teismai jau ne pirmus metus skundžiasi dėl prašymų kelti bankroto bylas antplūdžio. Nemaža jų dalis tėra tik skolininkui daromas spaudimas, kad šis greičiau grąžintų skolas, kurių dydis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Dėl nedidelių sumų inicijuojamas bankroto bylas advokatas Paulius Docka pavadino „absoliučiai nenormalia praktika“, kuri itin tapo madinga krizės įkarštyje.
Sunkmečio pradžioje kreditoriai plūdo į teismus ir siekė tradiciniu keliu prisiteisti iš skolininkų neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Tačiau susidūrė su nemenkomis kliūtimis. Paaiškėjo, kad vien tik įteikti skolininkui reikalavimus gali užtrukti apie 4 mėnesius, o tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotų skolininkų turtą, tenka netgi surinkti informaciją, ar toks turtas apskritai egzistuoja.
„Kreditoriai įsitikino, kad toks kelias – ilgas ir neefektyvus. Todėl vis daugiau įmonių skolininkams siekia kelti bankroto bylas. Nors jeigu toks būdas pasirenkamas žinant, kad skolininkui nėra pagrindo kelti bankroto bylą, tai tėra piktnaudžiavimas procesu. Tokie kreditorių veiksmai yra tiesiog teisinis terorizmas“, – portalui IQ.lt yra sakęs advokatas.
Jis svarstė, kad teismai turėtų taikyti sankcijas ir bausti įmones, kurios kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tam nebuvo pagrindo. Tačiau praktikoje tokias sankcijas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Tikėtina, kad teismams pradėjus skirti baudas už piktnaudžiavimą teise inicijuoti bylą, kreditoriai būtų priversti ieškoti kitų būdų, kaip susitarti su skolininkais dėl įsipareigojimų vykdymo.
