Gyventojai, nenorėdami mokėti už šiukšlių tvarkymą ir išvežimą, atliekų atsikrato pakelėse.
Pastaraisiais metais valstybinės reikšmės kelių juostoje per metus surenkama ir išvežama į sąvartynus daugiau kaip 5 tūkst. tonų šiukšlių. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės šiukšlėms surinkti, saugoti, transportuoti ir priduoti į sąvartynus išleidžia per 6 mln. litų kasmet. Nuostolių kelininkams atneša ir vandalai.
Vien Utenos apskrities kelių juostoje, 2008 metais uždarius lokalinius savivaldybių sąvartynus, iš pakelių surenkamų komunalinių atliekų kiekiai, palyginti su ankstesniais metais, padvigubėjo. Gyventojai atliekas vežė plastmasiniais maišais, net lengvųjų automobilių priekabomis ir vertė į automobilių stovėjimo ir poilsio aikšteles. Daug atliekų krovė tiesiog autobusų sustojimų peronuose, ypač – netoli gyvenviečių ar kolektyvinių sodų.
Pirmąjį šių metų pusmetį „Klaipėdos regiono keliai“ surinko 280 t šiukšlių, Kauno regiono kelininkai – 144 t, Marijampolės – 56,7 t, Panevėžio – 560 t šiukšlių, Vilniaus – 472 tonas įvairių atliekų. Iš viso darbai prie šiukšlių Lietuvos kelių regioninėms įmonėms kainavo per 620 tūkst. litų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas tvirtino, kad žmonės, norėdami sumažinti savo išlaidas už išvežamas šiukšles ir negalėdami jų nemokamai išmesti vietiniuose sąvartynuose, pradėjo jas masiškai vežti į kelius, pakelėse įrengtas aikšteles, stoteles.
„Keliai tapo alternatyviais nemokamais sąvartynais. Tokias šiukšlių sankaupas prie kelių mes sutvarkome kaip bešeimininkes atliekas. Tačiau tai neekonomiška ir neteisinga. Kelininkai neturi tapti neoficialiu atliekų tvarkytojais visų savivaldybių teritorijose ir savo lėšomis išvalyti gyventojų šiukšles“, – tvirtino H. Jurkuvėnas.
Nusidėvėjusias, suplyšusias automobilių padangas Lietuvos vairuotojai taip pat stengiasi palikti pakelėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse. Šiemet per pusmetį vien tik bendrovės „Automagistralė“ darbininkai pakelėse surinko daugiau kaip toną panaudotų padangų.
Vagia ženklus, niokoja baldus
Nemažai nuostolių kelininkai patiria ir dėl siautėjančių vandalų. Jie kone kasdien vagia kelio ženklus, juos laužo, net šaudo. Ypač dažnai nukenčia kelio ženklų atramos. Pasipiktinę tokiu vandalizmu, kelininkai ir girininkijų darbuotojai miškingose vietose jau pradėjo statyti kelio ženklus su mediniais kotais.
Vien įmonės „Kauno regiono keliai“ aptarnaujamoje teritorijoje per pusmetį sugadinti 186 ženklai, 318 kelio ženklų atramų, Marijampolės regione– 24 kelių ženklų atramos, Panevėžio, Tauragės, Telšių – per 300 kelio ženklų, Vilniaus – 539 kelio ženklai ir skydai, 43 kelio ženklų atramos.
Niokojami ir autopaviljonai, poilsio aikštelės, lauko baldai. Klaipėdos regione suniokoti 47 baldai, Kauno – 93, Marijampolės – 60, Panevėžio – 13, Šiaulių – 5, Tauragės – 20, Telšių – 7, Utenos – apie 50, Vilniaus – 46.
Apskaičiuota, kad valstybinės reikšmės keliuose per šių metų 6 mėnesius sugadintų kelio elementų vertė beveik 4 mln. litų. Dėl patirtų nuostolių valstybinius Lietuvos kelius prižiūrinčios įmonės kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Tačiau dažniausiai tyrimai nutraukiami, nes kaltininkai surandami retai.
