Šalies komerciniai bankai sako, kad didesnis elektroninių atsiskaitymų srautas leistų išlaikyti žemus paslaugų įkainius.
Lietuviai norėtų kortelėmis atsiskaityti kuo įvairiausiose vietose – net turguje. Tai būtų bankų ir Finansų ministerijos svajonė. Tačiau verslui daugiau naudoti atsiskaitymus kortelėmis trukdo ne tik bankų įkainiai, bet ir noras likti šešėlyje.
„Swedbank“ užsakytas „Spinter“ tyrimas rodo, kad apie 60 proc. Lietuvos gyventojų norėtų mokėti kortelėmis ne tik tradicinėse vietose, kaip kavinės ar prekybos centrai, bet ir dar daug kur kitur. Kai atlyginimai pervedami į bankus, o jiems išleisti naudojamos mokėjimo kortelės, būtų keista, jei nenorėtų.
Paklausti, kur trūko galimybės atsiskaityti kortele, tyrimo respondentai dažniausiai įvardijo turgų, transporto, grožio ir sveikatos paslaugas. Tačiau į šį sąrašą patenka vietos, daugumoje kurių kortelės jau tapo įprastos – restoranai ir kavinės, kitos laisvalaikio praleidimo vietos.
Užsienyje nieko nebestebina mokėjimo terminalai taksi automobiliuose ir niekas nesiginčija, kad tai patogu. „Martono“ taksi Vilniuje kortele atsiskaityti taip pat galima, tačiau šios bendrovės įkainiai yra didesni nei kitų. Su dauguma kitų taksi įmonių dar vis galynėjamasi dėl tvarkingų skaitiklių, o mintis apie atsiskaitymą kortele turguje, kur paprastas kasos aparatas tebėra svetimkūnis, kol kas taip pat atrodo keista.
Visuotinis atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis gali būti ne tik bankų, bet ir Finansų ministerijos svajonė. Mat atsiskaitant kortele praktiškai neįmanoma nuslėpti pajamas, taigi ir mokesčius. Todėl įdomu, ar žmonės, vardindami vietas, kuriose norėtų mokėti kortelėmis, pagalvojo, kad dalyje jų paslaugos ar prekės gerokai pabrangtų – ir dėl kortelės aptarnavimo įkainio, ir dėl oficialios apskaitos. Skirtumas ypač būtų jaučiamas, jeigu kortele būtų atsiskaitoma už smulkius pirkinius, nes tuomet mokestis bankui sudarytų didelę kainos dalį.
„Atsiskaitymų kortele įpročiai pradeda keistis. Žmonės, ieškantys patogumo, vis dažniau nori atsiskaityti ne grynaisiais. Be to, gyventojai atsiskaitytų ne tik pirkdami brangius pirkinius, bet ir už kasdienes prekes. Visgi tyrimo duomenimis, kas antram Lietuvos gyventojui bent kartą per mėnesį teko susidurti su situacija, kai už įsigyjamas prekes ar paslaugas negalėjo mokėti kortele“, – „Swedbank“ pranešime spaudai cituojamas Lėšų valdymo pardavimo ir palaikymo skyriaus vadovas Justas Maliauka.
Lietuvoje mokėjimo kortelės yra mažiausiai populiarios Baltijos šalyse. Bankai tvirtina, kad didesnis elektroninių atsiskaitymų srautas leistų išlaikyti žemus paslaugų įkainius.
Tačiau kol kas prekybininkai nėra patenkinti bankų taikomais įkainiais. Degalų pardavėjai pavasarį kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami ištirti, ar tarp bankų nesama kartelinio susitarimo. Tokios žingsnio imtasi po to, kai kovo mėnesį Latvijos bankai buvo nubausti 27 mln. litų bauda už neleistiną susitarimą dėl mokėjimo kortelių įkainių.
Gegužės mėnesį Konkurencijos tarybos atstovai paėmė bankų dokumentų galimam konkurencijos pažeidimų tyrimui, tačiau ar toks tyrimas vykdomas, taryba nekomentuoja.
