Vyriausybės nutarimu „Rail Baltica" vėžė Marijampolėje bus tiesiama ant dabartiniių geležinkelio bėgių.
Ginčuose dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Marijampolės miesto vadovai ginklų dar nesudeda. Miesto savivaldybė jau kreipėsi į Vyriausybę su siūlymu suplanuoti papildomą geležinkelio atšaką – iš Marijampolės į Baraginę, kur bus kuriama laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Šią savaitę Marijampolės miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui steigti LEZ vietoje pramonės parko. Iš visų šalyje kuriamų pramonės parkų Marijampolėje pasistūmėta mažiausiai – čia tik nupirktas žemės sklypas, tačiau jokių investuotojų nėra pritraukta.
LEZ bus steigiamas netoli Baraginės kaimo, esančio už maždaug 7 kilometrų nuo Marijampolės. Miesto valdžia mano, jog tiesiant „Rail Baltica“ viena jos atšakų turėtų pasiekti ir LEZ teritoriją.
„Esminių pastabų Vyriausybės sprendimui dėl „Rail Baltica“ tiesimo Marijampolėje neturime. Tačiau šiandien mes pasiūlėme Vyriausybei suplanuoti papildomą europinės vėžės atkarpą, kuri siektų LEZ. Taip pat manome, kad iki šios zonos turėtų būti nutiesta ne tik plačioji europinė, bet ir senojo tipo – vadinamoji „rusiška“ – geležinkelio vėžė“, – teigė Marijampolės vicemeras Algis Žvaliauskas.
Baraginę miesto vadovai ne kartą minėjo ginčuose dėl „Rail Baltica“ vėžės su Susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šių metų balandį diskusijoje dėl projekto A. Žvaliauskas teigė, jog tebegalioja 1999 m. Vyriausybės patvirtintas europinės vėžės geležinkelio specialusis planas, kuriame numatyta Baraginės krovinių stotis ir rytinė miesto apylanka.
Marijampolės valdžia primygtinai siūlė tiesti europinę geležinkelio vėžę alternatyviu mašrutu, kuris aprėptų ir Baraginę. Tačiau tokiu atveju būtų tekę išpirkti iki 500 sklypų, kurių dalis priklauso su Marijampolę valdančiais socialdemokratais susijusiems žmonėms. Tuomet susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad Marijampolės politikai tokiu būdu siekia pasipelnyti.
Tašką ginčams gegužės viduryje padėjo Vyriausybė, patvirtinusi „Rail Baltica“ planą, kuriame numatoma vėžę tiesti per Marijampolę. Kartu numatyta parengti studiją dėl rytinio aplinkkelio. Jis būtų tiesiamas tuo atveju, jei gerokai padidėtų šiuo geležinkeliu vežamų krovinių kiekis.
„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas Marijampolės valdžios pasiūlymą tiesti papildomą atšaką vertina skeptiškai. Pasak jo, vietovės, iki kurių galėtų būti tiesiamos geležinkelio atkarpos nuo „Rail Baltica“, yra numatytos, tarp jų yra ir Baraginė. Tačiau rūpintis atkarpų tiesimu jau turi pačios savivaldybės, būsimų LEZ ar krovinių terminalų valdytojai.
„Europos Komisija jau yra apibrėžusi „Rail Baltica“ darbus, kurie gali būti finansuojami. Tokios atkarpos tiesimo darbai nėra suplanuoti. Jei juos įgyvendintume už „Rail Baltica“ projektui skirtas lėšas, tai būtų laikoma netinkamomis išlaidomis“, – IQ.lt sakė A. Z. Kaminskas.
Pasak jo, yra galimybė kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti papildomai įtraukti geležinkelio atšaką iki Marijampolės LEZ į numatomų finansuoti darbų sąrašą. Tačiau tai gerokai užvilkintų projekto įgyvendinimo darbus.
