Tarpukariu iš sportininko reikalauta ne tik treniruoto kūno, bet ir būti moraliai tvirtam.
Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse, rugpjūčio 30 d., Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidaroma sporto prizų paroda „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ Ji parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugotos unikalios Lietuvos sportininkų tarptautinėse varžybose iškovotų prizų ir gautų dovanų kolekcijos, pasakojančios apie šalies sporto raidą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940).
Kolekcijos puošmena – 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas prizas – sidabrinė lėkštė ir 1939 m. Kaune vykusiame III krepšinio čempionate iškovota prezidento Antano Smetonos įsteigta ir grafiko Jono Juozo Burbos nukaldinta sidabrinė dėžutė. Moterų krepšininkių pasiekimus Europos krepšinio čempionatuose primena 1938 m. iš Romos parsivežta vicečempionių prizas – Romos vilkės skulptūra iš marmuro ir bronzos.
Parodoje, kurią globoja didelis sporto entuziastas, prezidentas Valdas Adamkus, apžvelgiamas Lietuvos istorinis paveldas, per žmogaus, sporto ir valstybės santykio prizmę atskleidžiama kaip 1918-1940 m. sportas virto svarbiu tautą vienijančiu ir patriotinį ugdymą skatinančiu veiksniu. Apie sporto raidą Lietuvoje keturiose Istorinės Prezidentūros salėse liudys prizai ir dovanos, jų gavimo istorijos, foto ir vaizdo medžiaga, profesionalūs istorikų komentarai.
Apie valstybinę sporto politiką Lietuvoje galima kalbėti tik nuo antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio.
Pirmoji, pati didžiausia, salė skirta sporto ir valstybės santykiui, sporto kaip diplomatijos sampratai, bei prezidento vaidmeniui sporto politikos kūrime. Pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje sportas Lietuvoje gyvavo tik individualių sporto entuziastų iniciatyvų dėka. Apie valstybinę sporto politiką Lietuvoje galima kalbėti tik nuo antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio. Tačiau jau ir pirmajame dešimtmetyje dalyvauta tarptautiniuose renginiuose (1924 m. Olimpinės žaidynės Paryžiuje) ir pamažu imta suvokti, kad sportas ne tik svarbi tautinės tapatybės dalis, bet ir tam tikra diplomatijos rūšis. Nuo 1926 m. jau galime kalbėti apie aktyvesnį Prezidento vaidmenį sporto politikos formavime, o galiausiai fizinio auklėjimo reikšmė buvo įvardyta ir pagrindiniame valstybės įstatyme – Konstitucijoje.
Antroji salė skirta sportininko idealo sampratai apžvelgti. Nepaisant to, kad pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie idealų sportininką – puikiai išlavintas kūnas, tačiau idealus sportininkas buvo matuojamas ne vien centimetrais ir milimetrais, jis taip pat turėjo atitikti tam tikras moralės normas, nes esą dažnai matomas sporto rungtynėse ir po jų turėjo būti pavyzdžiu visuomenei. Tačiau šioje salėje kalbama ne tik apie sportininkui keltus reikalavimus, bet ir nevengiama su humoru pažvelgti ir į dažną prasilenkimą tarp idealo ir realybės.
Gal parodoje rasime atsakyymą, kodėl Lietuvoje populiaresniu tapo krepšinis, o ne futbolas?
Trečiojoje salėje apžvelgiamos įvairios to meto sporto šakos, jų populiarumas ir simbolinė kova dėl „sporto karaliaus“ titulo. Kai 1937 metais Lietuvos vyrų krepšinio komanda, visų laikyta „patrankų mėsa“, iškovojo Europos čempionų taurę – nustebo ne tik Europa, bet ir pati Lietuva. Krepšinis iki tol Lietuvoje žaistas nepilną dešimtmetį, populiarumu nepasižymėjo, kitos sporto šakos, ypač futbolas, buvo gerokai masiškesnis sportas. Kas atsitiko, kad beveik visame pasaulyje „sporto karaliumi“ laikomas futbolas Lietuvoje turėjo užleisti pozicijas krepšiniui?
Ketvirtoji salė skiriama to meto sporto sirgalių kultūrai. Ar dabartiniai sirgaliai labai skiriasi nuo anuometinių? Kaip Lietuva sutiko 1937 ir 1939 metų krepšinio čempionus? Šioje salėje lankytojų laukia keletas linksmų ir edukacinių parodos kūrėjų sumanymų.
Paroda turėtų būti įdomi ne tik sporto sirgaliams, bet ir tiems, kurie vis dar tiki, kad verta kovoti „už garbę Lietuvos!“. Ji skirta visiems Lietuvos moksleiviams, o ypač dalyvavusiems parodos emblemos piešimo konkurse, kuriame nugalėjo Kauno Žiburio vidurinės mokyklos 9 kl. mokinio Justino Krašausko (mokytoja Jolita Grabliauskaitė) sukurta emblema. Paroda skirta ir visiems „EuroBasket 2011“ savanoriams, tikriesiems Lietuvos ambasadoriams, kuriems krepšinio čempionato metu bus sudaryta galimybė pamatyti šią parodą nemokamai. Parodoje laukiama ir užsienio turistų, kurie dvikalbėje (lietuvių ir anglų kalba) parodoje galės susipažinti su Lietuvos sporto šaknimis. Laukiami net ir mūsų nacionalinės komandos „priešai“, kurie tegu pamato, iš kur tas lietuvių užsispyrimas ir stiprybė.
