Oficialiai teigiama, jog D. Sharmos pasitraukimas iš „Standard & Poor's" prezidento pareigų nesusijęs su agentūrą krečiančiais skandalais.
Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ prezidentas Devenas Sharma traukiasi iš posto. Jo įpėdiniu taps Douglasas Petersonas, iki šiol ėjęs banko „Citibank“ generalinio direktoriaus pareigas.
Naujasis prezidentas pareigas perims nuo rugsėjo 12 dienos, tačiau D. Sharma kompanijoje dar dirbs iki metų pabaigos. Tai šiandien patvirtino reitingų agentūros valdytoja – koncernas „McGraw-Hill“.
Teigiama, kad naujojo agentūros vadovo buvo ieškoma nuo praėjusių metų pabaigos, o D. Sharma esą traukia naujos karjeros galimybės. Oficialiai pranešta, jog D. Sharmos atsistatydinimas neturi nieko bendro su rugpjūčio pradžioje paskelbtu agentūros sprendimu sumažinti JAV reitingą nuo AAA iki AA+.
Už tokį sprendimą kompanijai teko atlaikyti politikų ir investuotojų abejones dėl kompetencijos bei atsakomybės trūkumo. Be to, Italijos prokurorai neseniai atliko kratas agentūros būstinėje. JAV Teisingumo departamentas ėmė tirti, ar didžiausia kredito reitingų agentūra šalyje „Standard & Poor‘s teisingai įvertino būsto paskolų obligacijas iki 2007 metų krizės.
D. Sharma reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ prezidentu tapo 2007 metais.
Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ analitikų teigimu, įprastu metu „Standard & Poor’s“ vadovo pasikeitimas būtų visiškai nereikšminga naujiena. Vadovai nuolat keičiasi, kaip kad keičiasi vertybės ir požiūris į juos. Šiuo atveju viskas yra kiek kitaip, mat visai nesenai „Standard & Poor’s“ sumažino JAV kredito reitingą nuo AAA iki AA+.
„Naujasis JAV reitingas ne toks jau blogas, tačiau į finansų rinkas jis įnešė tikrą sumaištį. Ir taip neramios buvusios akcijų rinkos po to tiesiog pašėlo. Nors teoriškai nukentėti turėjo JAV valstybės išleisti skolos vertybiniai popieriai, tačiau taip neatsitiko. Ir ne dėl to, kad nebuvo suduotas smūgis pasitikėjimui JAV obligacijomis, bet dėl to, jog paprasčiausiai joms nėra alternatyvos. Saugių obligacijų rinka JAV doleriais, kurie vis dar pagrindinė valiuta, yra labai ribota. Kadangi geresnio varianto nebuvo, tai rinkose dingus pasitikėjimui visi investuotojai dar labiau atsigręžė į obligacijas“, – teigia „Orion Securities“.
Visa tai išsivystė į viešą „Standard & Poor’s“ pasmerkimą, kuris aktyviausiai buvo skatinamas iš JAV vyriausybės pusės.
Nepaisant „Standard & Poor’s“ reitingo sumažinimo poveikio, niekas šia agentūra nepasekė. Kitos agentūros užtikrintai patvirtino aukščiausią reitingą, o garsusis investuotojas Warrenas Buffett netas pareiškė, kad jei būtų įmanoma, jis JAV skirtų keturių A reitingą, ką vėliau ir pats JAV prezidentas naudojo savo kalbose.
„Visa tai išsivystė į viešą „Standard & Poor’s“ pasmerkimą, kuris aktyviausiai buvo skatinamas iš JAV vyriausybės pusės. Žinoma, nemalonu, kai kiti turi tokį stiprų poveikį. Tą reikėjo ištaisyti, ir galima sakyti, jog tai pavyko padaryti. Kažin ar kam nors daugiau kils noras žengti panašų žingsnį, kaip Standard & Poor’s“, o jei ir kils noras, tai bus daug atsargesni.
Iš tiesų, vertinti valstybių finansinį pajėgumą yra labai sudėtinga, ir čia netinka tie patys rodikliai, kurie naudojami įmonių kredito reitingams vertinti. Tad sunku pasakyti, kuris variantas iš tiesų yra teisybė: ar S&P buvo vienintelis, kuris išdrįso garsiai pareikšti apie problemą, kuri darosi vis akivaizdesnė, ar tebuvo išsišokėlis, kuriam tai skaudžiai kainavo. Tačiau pagrindinė problema investuotojams tampa skaidraus vertinimo stoka. Ar galima pasitikėti kreditų vertinimo agentūromis, kurios toli gražu nėra atsparios spaudimui, ir kurių vadovai vargu ar norės, kad juos ištiktų „Standard & Poor’s“ vadovo likimas. O gal laikas pradėti riziką vertinti patiems?“ – teigia „Orion Securities“ analitikai.
