Panevėžio rajono savivaldybė, ketverius metus europinės paramos lėšomis naikinsianti Sosnovskio barščius, susidūrė su netikėta kliūtimi.
Kone pusė planuotų išvalyti privačių plotų taip ir liks nepaliesti, nes savininkai neatsiliepė į Savivaldybės pasiūlymą jų žemėse už europinę paramą išnaikinti šį kenksmingą augalą.
Prireikė sutikimų
Panevėžio rajono savivaldybė pradeda Sosnovskio barščių naikinimo darbus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis.
Dar ankstyvą pavasarį planuota, kad projektas apims 59-ias šio augalo radimvietes, užimančias 36,7 hektaro plotą.
Visgi šiuo metu numatyta tvarkyti 33 radimvietes, kurių bendras plotas perpus mažesnis – apie 17,56 hektaro. Jos yra ir valstybinėje, ir privačioje žemėje.
Kaip aiškina Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Šatas, vienas iš finansavimo reikalavimų buvo gauti raštiškus žemės savininkų sutikimus.
„Prieš metus, kai Aplinkos ministerija rengė šį projektą, buvo svarstoma, kad pakaktų tik informuoti žemės savininkus apie planuojamą Sosnovskio barščių naikinimą. Tačiau, matyt, dėl teisinių priežasčių nuspręsta reikalauti raštiškų savininkų sutikimų“, – teigė A. Šatas.
Atsiliepė mažuma savininkų
Panevėžio rajone maždaug šešioms dešimtims sklypų savininkų buvo išsiųsti pranešimai apie Savivaldybės ketinimą naikinti Sosnovskio barščius.
Dalis jų neatsiliepė.
Pasak A. Šato, laiškai buvo siunčiami pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Tačiau iškilo nemažai kliūčių. Pavyzdžiui, jei sklypo savininkas yra miręs, nustatyti, kas tvarko paveldėjimo reikalus, nėra paprasta. Pasitaikė ir bendrosios nuosavybės atvejų, kai vienas sklypas priklausė keliems savininkams. Jei bent vieno jų sutikimo nepavykdavo gauti, iš projekto teko išbraukti visą sklypą.
Buvo ir tokių atvejų, kai savininkas sutiko, kad jo sklype būtų naikinami Sosnovskio barščiai, tačiau raštišką sutikimą pateikė jau pasibaigus nustatytam terminui.
A. Šato teigimu, situaciją būtų palengvinę tiesioginiai skambučiai savininkams, tačiau net ir Savivaldybė susidūrė su asmens duomenų apsaugos ribojimais. Mat ir gavus savininko telefono numerį, vėliau gali kilti pretenzijų dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo.
Todėl gali susiklostyti paradoksali situacija: viename sklype Sosnovskio barščiai bus naikinami, o greta esančiame – ir toliau vešės, nes Savivaldybė neturi teisės atlikti darbų be savininko sutikimo.
Be to, šiuo metu galiojanti teisinė bazė nenumato realios atsakomybės žemės savininkams, kurie nesiima naikinti invazinių augalų. Kitaip tariant, už Sosnovskio barščių auginimą ar jų nešalinimą sankcijos praktiškai netaikomos.
Siekiamybė – 95 procentai
Pasak A. Šato, daugiausia dėmesio bus skiriama Panevėžio, Paįstrio ir Raguvos seniūnijoms, kur užfiksuoti didžiausi šio invazinio augalo plotai.
Naikinama bus ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Upytės bei Vadoklių seniūnijose.
„Siekiamybė – juos išnaikinti beveik visiškai, iki 95 procentų“, – paaiškino A. Šatas.
Invaziniams augalams naikinti bus taikomos įvairios priemonės.
Numatyta naudoti cheminius preparatus, purškiamus rankiniu, mechanizuotu ar net aeroapdorojimo būdu, pasitelkiant dronus.
Taip pat bus augalai bus kasami ar pjaunami.
Visą projekto laikotarpį specialistai vertins pasirinktų metodų efektyvumą, stebės teritorijas ir analizuos, kaip keičiasi Sosnovskio barščių populiacija. Vis dėlto šių metų darbai jau vėluoja.
Savivaldybė dar tik rengia dokumentus rangovui pirkti.
Išnaikinti reikia dešimtmečių
Sosnovskio barščiams Panevėžio rajone naikinti numatyta atseikėti daugiau nei 59,8 tūkst. eurų europinės paramos.
Tiesa, Savivaldybė šių lėšų negaus iš karto – išlaidos bus kompensuojamos metų pabaigoje. Kadangi tikimasi, jog kasmet Sosnovskio barščių plotai mažės, mažės ir naikinti skiriamas finansavimas. Pirmaisiais projekto metais vienam hektarui numatyta skirti 1169,16 euro, o ketvirtaisiais – jau tik 331,26 euro.
Vis dėlto šio invazinio augalo visiškas išnaikinimas yra ilgas procesas, dažnai trunkantis ne vieną dešimtmetį.
Todėl tikėtina, kad vien ketverių metų projekto nepakaks galutiniam rezultatui pasiekti.
Primena kovą su svoriu
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė sako, kad kova su Sosnovskio barščiais šiame krašte tęsiasi jau ne vienerius metus ir duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Kelintus metus gana sėkmingai naikiname, bet dar turime“, – teigia seniūnas.
Paįstrio seniūnija su šiuo invaziniu augalu kovoja jau apie septynerius metus. Pasak seniūno Virginijaus Šležo, dabar likę tik pavieniai, nedideli židiniai.
„Jei jų nepašalinsi, po trejų ar ketverių metų vėl atrodys, kad nieko nebuvo daryta. Čia tas pats kaip mesti svorį – tai turi tapti tavo gyvenimo būdu. Su Sosnovskio barščiais kaip ir su dieta – turi laikytis daugybę metų. Atsipalaidavus atauga kur kas greičiau, nei gali išnaikinti“, – palygino seniūnas.
Atsivežė bėdą
Iki 3–5 metrų aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus iš Kaukazo.
Tada Sosnovskio barščiai buvo pradėti auginti Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje, rusijoje, o nuo aštuntojo dešimtmečio ėmė sparčiai plisti savaime ir tapo invazine rūšimi.
Atvežant tikėtasi, kad sparčiai augantis, daug žalios masės turintis augalas bus tinkamas gyvulių pašarui.
Atkeliavus naujam augalui į Lietuvą, gėlininkai grožėjosi jo žiedais ir bandė užsiauginti patys, o bitininkus viliojo kaip nektaro šaltinis bitėms.
Tačiau paaiškėjo, kad jis visiškai tam netinkamas.
Tik vėliau susigriebta, kad gyvuliai jo neėda, be to, Sosnovskio barštis yra nuodingas.
Augalas gali stipriai nudeginti, ypač saulėtomis dienomis. Jis subrandina tūkstančius lengvai plintančių sėklų.
