Europos centrinis bankas užtikrino, kad iki šių metų pabaigos skolins bankams lėšas neribotais kiekiais.
Nerimas dėl euro zonos ir JAV skolų, pesimizmas akcijų rinkose ir stabtelėjusi Vokietijos bei Prancūzijos ekonomika priminė: 2008 metais kilusi pasaulinės finansų krizės pėdsakai dar neataušę. Vis dėlto jeigu paaiškėtų, kad pastaroji krizė turi dvigubą dugną, antrasis greičiausiai nebūtų toks kietas, kaip pirmasis.
Skirtingai nei prieš beveik trejus metus, tarpbankinėje rinkoje dabar didelių nerimo ženklų nėra. Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ bankroto 2008 metų rudenį paskolų rinkos tiesiog išdžiūvo – bankai vieni į kitus žiūrėjo įtariai ir bijojo skolinti.
Šios visuotinio įtarumo bangos, atsiritusios iki Lietuvos, buvo virtusios tikru cunamiu. Rugsėjo pabaigoje tarpbankinės rinkos palūkanos VILIBOR už vienos nakties paskolas nesiekė 5 proc., o lapkričio pradžioje jau buvo 8 proc. Šios palūkanos, už kurias bankai sutinka skolinti vieni kitiems, pradėjo mažėti, kai Europos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas. Tačiau 6 ir 12 mėnesių VILIBOR, naudojamos bankų klientų paskolų palūkanoms apskaičiuoti, dar metus laikėsi aukščiau 8 proc. ribos.
Tuo tarpu dabar nei tarpbankinės palūkanos eurais, nei litais į viršų nepajudėjo.
„Pagrindinis skirtumas – tada buvo kilusi panika, o dabar panikos nėra“, – dabartinę situaciją su 2008-aisiais lygina „DnB Nord“ banko Iždo skyriaus vadovas Mantas Gikys. Jis pabrėžia, kad kredito rizika pastaruoju metu yra išaugusi, tačiau likvidumo rinkoje užtenka.
Situaciją šį kartą gana greitai užglaistė Europos centrinis bankas (ECB), rugpjūčio 4 dieną pareiškęs, kad bankams skolins lėšas neribotais kiekiais iki šių metų pabaigos ir rugpjūčio 15 d. pranešęs, kad supirks Italijos ir Ispanijos vyriausybių obligacijas. Kitaip tariant, ECB davė ženklą, kad į rinką įlies tiek eurų, kiek reikės. Obligacijų supirkimas padėjo numušti itališkų ir ispaniškų obligacijų palūkanas 1 proc. punktu.
Pasak M. Gikio, dabartinės problemos yra ne tiek ekonominės, kiek politinės, mat vieną valiutą turinčios euro zonos finansai nėra tvarkomi vieningai. O Vokietijos kanclerė Angela Merkel leido suprasti, kad tokie planai, kaip bendrų euro zonos obligacijų leidimas yra dar toli ateityje.
Taigi atrodo, kad dadartiniai neramumai nepraeis be pėdsakų. Kol neišsprendžiamos politinės problemos, ekonominiai lūkesčiai Europos Sąjungoje važiuoja žemyn, o tai trukdo atsigauti ekonomikai. Sustojusi ES ekonomika pristabdytų ir Lietuvos eksporto traukinį. Tai, M. Gikio teigimu, pablogintų pramonės lūkesčius ir Lietuvoje.
