Draudimo įmonių nuostolį lėmė išaugusios kasko ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos.
Per antrąjį šių metų ketvirtį draudimo įmonės uždirbo 18,1 mln. litų pelno, dėl to pirmojo pusmečio nuostoliai sumažėjo iki 201,2 tūkst. litų.
Antrasis ketvirtis sėkmingesnis buvo ne gyvybės draudikams, sumažinusiems nuostolius iš draudimo veiklos. Investicinė veikla buvo pelninga visoms draudimo įmonėms, o šios veiklos pelnas per ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.
Iš viso ne gyvybės draudikai per antrąjį ketvirtį uždirbo 9,5 mln. litų, o pirmąjį ketvirtį buvo patyrę 26,9 mln. litų nuostolių. Gyvybės draudikų antrojo ketvirčio veiklos rezultatas buvo toks pats, kaip ir pirmą ketvirtį – 8,6 mln. litų pelnas.
Tačiau pirmojo pusmečio rezultatai buvo prastesni nei pernai, ypač ne gyvybės draudimo įmonėms: draudimo veiklos nuostolis padidėjo, o investicinės veiklos pelnas sumažėjo, todėl vietoj pernai uždirbtų 10,2 mln. litų pelno šiemet patirti 17,5 mln. litų nuostolių. Gyvybės draudikų rezultatai išliko panašūs kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu – uždirbtas 17,3 mln. litų pelnas.
Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas tvirtino, kad vis dėlto šių metų pirmąjį pusmetį teigiami pajamų pokyčiai nebuvo pakankami ir ne gyvybės draudimo veiklos techninis nuostolis padidėjo daugiau nei tris kartus – iki 37,5 mln. litų.
Nuostolį lėmė išaugusios kasko ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos, nuosmukio metu sumažėję tarifai, taip pat vis dar didelės kredito draudimo išmokos.
Draudikai, tikėdamiesi spartesnio rinkos augimo, daugiau lėšų skyrė naujiems klientams pritraukti, portfeliui subalansuoti, todėl sąnaudų rodikliai išaugo: nuostolingumo rodiklis padidėjo 6,8 proc. punkto iki 69,5 proc., veiklos sąnaudų rodiklis – 2,1 proc. punkto iki 40,8 proc.
Per 2010 metų pirmąjį pusmetį draudikai buvo uždirbę 27,9 mln. litų pelno.
Atsisako rizikingo turto
Bendras draudikų uždirbtas investicinės veiklos pelnas 2011 metų pirmąjį pusmetį sudarė 20,9 mln. litų, t.y. 39,7 proc. mažiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš dalies tai paaiškina svyravimai akcijų rinkose šių metų pusmetį po pernai metų kilimo, taip pat pradėjusios augti palūkanų normos.
Kita vertus, akcijos ir kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai sudaro tik 4,3 proc. draudikų investicinio portfelio, o didžiąją dalį jame užima valstybių (64,7 proc.) ir įmonių (16,6 proc.) skolos vertybiniai popieriai. Draudimo įmonės dažnai laiko šiuos vertybinius popierius iki išpirkimo, todėl palūkanų normų augimas didelės įtakos investicijų pelningumui neturi.
„Dėl jau kurį laiką tvyrančio susirūpinimo dėl atskirų valstybių finansinių įsipareigojimų vykdymo situacija finansų rinkose nėra įprastinė, tačiau Lietuvos draudimo įmonėms kol kas neigiamos įtakos ji neturi“, – teigė R. Baravykas.
Analizuoja tendencijas rinkose ir patys draudikai – dalies rizikingo turto atsisakė jau pernai, sumažino investicijas į tas valstybes, kurios dabar patiria sunkumų. Bet kokiu atveju Lietuvos draudimo rinka atlaikytų 340 mln. litų papildomų nuostolių.
