Birželio vakarais dangaus mėgėjų laukia gražus reginys – netrukus po saulėlydžio vakarų–šiaurės vakarų horizonte bus galima pamatyti kelias ryškias planetas.
Ryškiausiai spindės Venera, netoliese matysis Jupiteris, o žemiau prie horizonto trumpam pasirodys ir sunkiau pagaunamas Merkurijus.
Tokie reiškiniai dažnai vadinami planetų paradu.
Tiesa, šis pavadinimas skamba įspūdingiau nei pats astronominis mechanizmas: planetos iš tiesų neišsirikiuoja tiesia linija kosmose.
Jos tik iš Žemės perspektyvos atsiduria panašioje dangaus srityje, netoli ekliptikos – kelio, kuriuo danguje juda Saulė, Mėnulis ir planetos.
Ką bus galima pamatyti?
Pagrindinės birželio vakaro „parado“ dalyvės – Venera, Jupiteris ir Merkurijus.
Venera bus pati ryškiausia ir ją aptikti bus lengviausia.
Ji dažnai vadinama Vakare arba Aušrine, nes priklausomai nuo padėties matoma po saulėlydžio arba prieš saulėtekį.
Šalia Veneros kurį laiką bus matomas Jupiteris.
Birželio pradžioje ir viduryje šios dvi planetos vakaro danguje atrodys gana arti viena kitos, todėl sudarys įspūdingą porą.
Merkurijus bus sudėtingiausias taikinys.
Jis visuomet laikosi arti Saulės, todėl matomas tik trumpai – sutemų metu, žemai virš horizonto. Būtent dėl to jis ir „dings“ pirmasis: kai Venera dar švies aukščiau, o Jupiteris dar bus matomas,
Merkurijus greitai leisis paskui Saulę ir paskęs vakaro prieblandoje.
Kada žiūrėti Lietuvoje?
Lietuvoje birželį Saulė leidžiasi labai vėlai. Vilniuje birželio viduryje saulėlydis bus apie 21.55–21.58 val., o prie jūros – dar vėliau. Todėl planetų ieškoti reikės ne 20 valandą, o jau vėlyvą vakarą.
Geriausias laikas stebėti – maždaug 30–60 minučių po saulėlydžio. Vilniuje tai būtų maždaug nuo 22.25 iki 22.55 val.
Kituose Lietuvos miestuose laikas gali skirtis keliolika minučių, tačiau principas tas pats: žiūrėti reikia netrukus po saulėlydžio, kol Merkurijus dar nenusileido pernelyg žemai.
Stebėti verta kelis vakarus iš eilės. Apie birželio 12–15 dienas bus geriausias laikas pamatyti visas tris planetas vienoje dangaus srityje.
Birželio 16–17 dienomis vaizdą gali papildyti plonas jaunas Mėnulio pjautuvas.
Kur žiūrėti?
Reikės žiūrėti į vakarų–šiaurės vakarų pusę. Svarbiausia sąlyga – atviras horizontas. Merkurijus bus labai žemai, todėl jį lengvai užstos medžiai, daugiabučiai, kalvos ar kiti pastatai.
Geriausios vietos stebėti Lietuvoje būtų atviros laukymės, ežerų pakrantės, aukštesnės vietos be užstatymo, pajūrio ruožai, laukai už miesto.
Miesto centre Venerą greičiausiai pamatysite, bet Merkurijų gali paslėpti tiek pastatai, tiek šviesus horizontas.
Pirmiausia akimis ieškokite Veneros. Ji bus ryškiausias šviesulys vakaro danguje po Saulės ir Mėnulio.
Netoli jos turėtų matytis Jupiteris. Merkurijus bus žemiau, arčiau horizonto, todėl jam prireiks kantrybės, giedro dangaus ir galbūt žiūronų.
Ar reikės teleskopo?
Ne, šiam reiškiniui teleskopas nebūtinas. V
enera ir Jupiteris turėtų būti matomi plika akimi, jei tik dangus bus giedras. Merkurijų irgi galima pamatyti be optikos, tačiau Lietuvoje, kur vasaros vakarai ilgai išlieka šviesūs, žiūronai labai padidins sėkmės tikimybę.
Teleskopas šiuo atveju nėra pats patogiausias įrankis, nes planetos bus žemai, o atmosferos virpesiai prie horizonto vaizdą iškraipys.
Žiūronai ar fotoaparatas su nedideliu priartinimu gali būti praktiškesni.
Svarbu: niekada neieškokite Merkurijaus ar kitų arti Saulės esančių objektų optika, kol Saulė dar nenusileidusi. Žiūrėti į Saulę per žiūronus ar teleskopą pavojinga akims.
Kodėl Merkurijus išnyks anksčiausiai?
Merkurijus yra arčiausiai Saulės skriejanti planeta.
Dėl to iš Žemės jis niekada nenutolsta labai toli nuo Saulės danguje. Jį matome tik trumpais laikotarpiais – prieš saulėtekį arba po saulėlydžio.
Birželio vakarais Merkurijus bus žemiau nei Venera ir Jupiteris. Saulei nusileidus, jis dar trumpai kabės prie horizonto, bet greitai leisis žemyn.
Kuo žemiau planeta, tuo ją sunkiau įžiūrėti: daugiau trukdo atmosferos sluoksniai, šviesi prieblanda, debesų juostos ir žemės objektai.
Todėl Merkurijui stebėti laiko bus mažiausiai. Jei delsime per ilgai, Venera dar spindės, Jupiteris dar bus matomas, o Merkurijus jau bus pasislėpęs.
Ar tai retas reiškinys?
Kelių planetų susitelkimai danguje nėra visiškai unikalūs, tačiau kiekvienas jų atrodo skirtingai. Šį kartą reginys įdomus tuo, kad vakaro danguje susitiks trys ryškios planetos, iš kurių viena – Merkurijus – paprastai yra sunkiai pagaunama.
Tokie reiškiniai naudingi ir pradedantiesiems dangaus stebėtojams.
Venera padeda lengvai susiorientuoti, Jupiteris suteikia aiškų antrą orientyrą, o Merkurijaus paieška tampa tarsi mažas astronominis iššūkis.
Kaip pasiruošti stebėjimui?
Pirmiausia verta iš anksto susirasti vietą su atviru vakarų–šiaurės vakarų horizontu. Jei einate į lauką tik tada, kai jau sutemo, Merkurijui gali būti per vėlu. Geriau atvykti prieš saulėlydį arba iškart po jo.
Patogu turėti žiūronus, bet pirmiausia planetų ieškokite plika akimi.
Taip lengviau suprasti bendrą jų išsidėstymą.
Telefone galima naudoti dangaus stebėjimo programėlę, tačiau ekrano ryškumą geriau sumažinti, kad akys lengviau priprastų prie prieblandos.
Fotografuojant verta naudoti platesnį kadrą, įtraukiant horizontą – medžių liniją, ežerą, miesto siluetą ar lauką.
Toks kadras geriau perteiks planetų išsidėstymą nei labai didelis priartinimas.
Svarbiausia
Birželio viduryje Lietuvos gyventojai turės progą vakaro danguje pamatyti Venerą, Jupiterį ir Merkurijų. Geriausia stebėti apie 30–60 minučių po saulėlydžio, žiūrint į vakarų–šiaurės vakarų pusę.
Venera bus ryškiausia, Jupiteris – šalia jos, o Merkurijus – žemiau prie horizonto. Būtent jis išnyks pirmasis, nes yra arti Saulės, matomas žemai ir greitai leidžiasi paskui ją.
Jei dangus bus giedras, užteks atviros vietos, kantrybės ir gero horizonto.
O žiūronai gali padėti pagauti tą trumpą akimirką, kai sunkiai pastebimas Merkurijus dar spindi vakaro prieblandoje.
