Atkurti idilišką naftos gavybos Libijoje vaizdelį, analitikų teigimu, užtruks dvejus metus.
Tik įžengę į Tripolį Libijos sukilėliai pareiškė, kad peržiūrės susitarimus dėl naftos su Kinija ir Rusija, kurios nerėmė karinio įsikišimo į konfliktą šalyje, o Italijos užsienio reikalų ministras jau garsiai trina rankomis.
„Mes neturime problemų su vakariečiais – italų, prancūzų ir Jungtinės Karalystės kompanijomis. Tačiau galime turėti politinių problemų su Rusija, Kinija ir Brazilija“, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė Libijos sukilėlių naftos kompanijos AGOCO atstovas Abdeljalilas Mayoufas.
Didžiausi pralaimėtojai gali būti Libijoje veikusios 75 kinų kompanijos, taip pat rusų, tarp kurių yra „Gazprom Neft“, bei brazilų „Petrobras“ ir statybų milžinė „Odebrecht“.
Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini teigia, kad „Eni“, kuri buvo didžiausias naftos išgavėjas prieškarinėje Libijoje, vaidins pagrindinį vaidmenį ir ateityje. Naftos rinkų analitikai pripažįsta, kad dėl stiprios Italijos ir Prancūzijos vyriausybių paramos sukilėliams didieji laimėtojai bus „Eni“ ir „Total“. Sukilėlius taip pat rėmė ir savo dalį gali gauti Kataras ir naftos prekybos bendrovė „Vitol“, kurie iki šiol neturėjo savo dalies Libijoje. Amerikiečių kompanijos, kurios pasitraukė iš Libijos metų pradžioje, kol kas stebi, kas valdys šalį po Muammaro Gaddafio.
Net tuo metu, kai naftos kaina Europoje mažėjo, italų „Eni“, austrų OMV ir prancūzų „Total“ akcijos kilo apie 3-5 proc. tikintis, kad jos galės greitai atstatyti tiekimą iš Libijos.
Tačiau tokios viltys gali būti nepagrįstos. Prieš karą Libijai teko apie 2 proc. viso pasaulio naftos tiekimo arba 1,6 mln. barelių per dieną. „Reuters“ apklausos duomenimis, tokio masto tiekimui atstatyti prireiks dvejų metų, o per metus gali būti pasiektas 1 mln. barelių per dieną lygis.
Kol kas neaišku, kokia yra Libijos naftos infrastruktūros būklė, be to, atnaujinant naftos tiekimą gali gali pasitaikyti nenumatytų problemų, kaip Irake, kur su amerikiečiais bendradarbiaujantys vietiniai inžinieriai buvo persekiojami ir žudomi.
Analitikai teigia, kad prekiautojų reakcija į įvykius Libijoje buvo daugiau automatinis refleksas ir apsipratus, jog žaliava iš Libijos greitai rinkos neužplūs, kaina Europoje netrukus grįš į buvusį lygį. „Rinka absorbuos Libijos naftą lygiai taip pat, kaip anksčiau absorbavo Irako ir Rusijos, taigi bet koks spaudimas naftos kainoms bus trumpalaikis“, – portalui marketwatch.com teigė OPEC pareigūnas.
