Kur dingo Panevėžio Velnio krėslas? Šį klausimą šiandien kelia miesto praeičiai neabejingi panevėžiečiai, prisimenantys prie Senvagės kadaise gulėjusį įspūdingą riedulį. Vieniems jis buvo Aukojimo akmuo, menantis senųjų baltų laikus, kitiems – legendomis apipintas miesto simbolis, dar kitiems tiesiog didelis akmuo, apie kurį per dešimtmečius prikurta gražių pasakojimų.
Miesto istorija slypi ne tik archyvuose, muziejuose ar istorijos vadovėliuose. Kartais ji gyvena medžiuose, senose gatvelėse ar akmenyse, prie kurių užauga ne viena karta.
Tokį išskirtinį akmenį, vadinamą Aukojimo akmeniu ar Velnio krėslu, tvirtina turėję ir panevėžiečiai. Prieš kelerius metus šis akmuo dingo iš Senvagės prieigų. Miesto praeities pėdsakų ieškantys visuomenininkai piktinasi nelikus svarbaus istorijos liudytojo, tačiau istorikai tvirtina, jog tai tebuvo gražus sukurtas mitas apie nemenko dydžio riedulį.
Dingo iš daugiabučių pašonės
Aukojimo akmens pasigedęs panevėžietis Viktoras Vitkauskas pasakoja, kad dar vaikystėje šis galiūnas vietos gyventojams buvo gerai žinomas.
„Vietiniai jį vadindavo Aukojimo akmeniu. Eidami maudytis į Nevėžį, vaikai ten aukodavome žalias varles. Akmuo gulėjo vyšnių sodelyje dabartinėje Senvagėje, tikriausiai privačiame sklype“, – prisimena V. Vitkauskas.
Jo teigimu, akmuo ilgą laiką gulėjo Senvagėje, prie Nevėžio upės.
Sovietmečiu, įrengiant Senvagę, jis perkeltas arčiau daugiabučių netoli Laisvės aikštės.
O prieš keletą metų akmuo dingo.
„Tikrai pamenu, kad tai buvo tas pats akmuo, kuris anksčiau gulėjo prie Nevėžio. Jis buvo didelis – ant jo galėjo sulipti trys ar keturi vyrai. Kadangi stovėjo už gyvatvorės, ne visi jį matė. Tačiau prieš keletą metų jo neberadau. Niekas net nepastebėjo, kur jis dingo. Nejaugi taip niekam ir nerūpi mūsų miesto istorija?“ – svarstė pašnekovas.
Visą straipsnį skaitykite birželio 10 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
