Per pirmąjį šių metų pusmetį būsto kainos didėjo tik Lietuvos sostinėje.
Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus atstovų viltys šiemet išvysti didesnes būstų kainas žlunga. Per antrąjį šių metų ketvirtį butai Lietuvos didmiesčiuose pabrango tik 0,3 proc., tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus, buvo fiksuojamas 0,2 proc. siekęs kainų nuosmukis.
Bendrovės „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, kad Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti.
„Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių. Kainų pokyčiai yra matuojami dešimtosiomis procento dalimis“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Kainų pokyčių tendencijos pagal miestus išlieka tokios pačios: Lietuvos sostinėje per pirmąjį šių metų pusmetį buvo fiksuojamas 1,2 proc. augimas, tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose išsilaikė ankstesnė, nedidelio (1-2 proc. ribose), kainų mažėjimo kryptis. Pasak S. Vagonio, atsižvelgiant į itin nedidelius kainų svyravimus tiek antrąjį ketvirtį, tiek per visus pastaruosius metus, drąsiai galima teigti, kad iš esmės kainų lygis Lietuvoje nesikeičia.
Jeigu būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose išlieka nekintančios, tai sandorių kiekis stabiliai auga. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 8 proc. daugiau butų ir 17 proc. daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2010 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 470 namų ir 1 520 butų sandorių, o šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki beveik 550 namų ir 1 640 butų sandorių per mėnesį.
„Ober-Haus“ atstovo teigimu, stabilios būsto kainos nedomina spekuliantų bei skatina įsigyti būstą tuos asmenis, kuriems jo iš tiesų reikia.
Naują butą yra iš ko rinktis
„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 5 proc., t. y. nuo šiek tiek daugiau kaip 2600 iki 2500 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti beveik 1100 butų, Kaune – apie 570, Klaipėdoje – per 770 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – iki 80.
Dėl augančios būsto paklausos bei nedideliais tempais kylančių būsto kainų stambesnių investicijų į daugiabučių namų plėtrą sulaukia Lietuvos sostinė. Šiuo metu Vilniuje įgyvendinama apie 20 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti daugiau nei 1400 butų. Iš jų jau parduota ir rezervuota – daugiau kaip 40 proc.
Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose, stebėdami mažiau aktyvią rinką ir vis dar šiek tiek mažėjančias būsto kainas, statytojai nesiryžta aktyviau plėtoti stambesnių projektų. Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu statoma po 3-5 daugiabučius, kuriuose planuojama įrengti apie 100-200 naujų butų.
Privačių statybų proveržis
Lietuvos individualių namų rinkoje didelių kainų pokyčių neužfiksuota, tačiau per pastarąjį pusmetį bendras aktyvumas didėja.
Pasak S. Vagonio, sumažėjusios žemės sklypų kainos ypač domina pirkėjus, kurie savo jėgomis ruošiasi pradėti individualaus ar sublokuoto namo statybas. Tai atspindi ir oficiali statistika: per pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo pastatyta net 2,2 karto daugiau namų nei prieš metus. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pastatyta atitinkamai 310 ir 217 namų, arba 9,4 ir 4,6 karto daugiau nei prieš metus.
Saulius Vagonis
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse per tą patį laikotarpį pastatyta atitinkamai 642, 459 ir 213 individualūs ar sublokuoti namai, arba 51 proc., 93 ir 177 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. pusmetį.
„Ober-Haus“ statistika rodo, kad šiuo metu 150-200 kv. m bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje parduodami už 300–550 tūkst. litų, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 250–450 tūkst. litų, o Šiauliuose ir Panevėžyje – už 200–350 tūkst. litų.
Pokyčius lems ir politiniai sprendimai
Būsto rinkos netolimos ateities perspektyvas labiausiai, tikėtina, lems tiek nuo šalyje priimamų vidinių politinių ir ekonominių sprendimų, tiek ir nuo situacijos už mūsų valstybės ribų. „Ober-Haus“ specialisto teigimu, pagrindiniai, iki šiol galutinai neišspręsti, klausimai Lietuvos mastu tebelieka – fizinių asmenų bankroto įstatymas ir nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims.
Pasak S. Vagonio, didesnė tikimybė, kad tolimesnę Lietuvos būsto rinkos raidą labiau lems už mūsų šalies ribų priimami sprendimai ir vykstantys procesai, pavyzdžiui, Europos centrinio banko (ECB) pozicija dėl bazinės palūkanų normos: „Nors ECB šiais metais kelis kartus padindino bazinę palūkanų normą, paskutiniu metu priėmė sprendimą jos laikinai nebedidinti dėl atsinaujinusios euro zonos skolų krizės, kuri savo ruožtu gali turėti neigiamų pasekmių ir beatsigaunančiai Lietuvos ekonomikai“.
Labai svarbus vaidmuo rinkoje tenka ir kredito įstaigoms, kurių paskolų teikimo politika turi didžiulę įtaką didinant arba mažinant gyventojų galimybes įsigyti būstą.
