Praėjusi savaitė Ukrainoje dar kartą parodė, kad karas neslūgsta nei fronte, nei politinėse derybose. Kol mūšiai tęsiasi, Vakarų sostinėse vis garsiau kalbama apie galimus taikos scenarijus ir naujus tarpininkavimo formatus, tačiau realybė Ukrainoje išlieka žiauri ir nenuspėjama.
Ukrainiečių kasdienybę vis dažniau lemia ne diplomatija, o raketų ir dronų smūgiai, nusinešantys civilių gyvybes, griaunantys miestus ir paliekantys žmones gyventi nuolatinėje baimėje.
Europos iniciatyva
Sekmadienį Londone vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė apie siekį aktyviau įsitraukti į taikos derybų procesą.
Anksčiau karą greitai užbaigti žadėjęs JAV prezidentas Donaldas Trampas šio tikslo nepasiekė, o pastaruoju metu jo dėmesys vis labiau krypsta į paramą Izraeliui kare su Iranu.
Europos lyderiai ne tik deklaravo didesnį vaidmenį tarpininkaujant, bet ir pristatė penkių punktų planą, kuriuo siekiama „teisingos taikos“.
Pagal šį planą taika būtų laikoma pasiekta tuomet, kai rusija nutrauktų karo veiksmus, o dabartinė fronto linija taptų atskaitos tašku derybose dėl būsimos sienos.
Taip pat numatoma, kad Ukraina turėtų gauti tvirtas saugumo garantijas, įskaitant galimą tarptautinių karinių pajėgų dislokavimą pasienyje.
Užsienyje laikomos rusijos lėšos liktų įšaldytos tol, kol maskva galutinai nutrauktų karo veiksmus ir sumokėtų kompensacijas.
Penktuoju plano punktu pabrėžiama, kad ateities taikos derybose turėtų dalyvauti Europos Sąjungos atstovai, o visi galutiniai sprendimai būtų derinami su jais.
Derybų nežinia
Ar Europos lyderių siekis perimti iniciatyvą iš JAV derybose dėl taikos bus veiksmingas ir ar vladimiras putinas sutiks derėtis, parodys laikas.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad karą greitai užbaigti žadėjusio JAV vadovo dėmesys šiam tikslui yra sumažėjęs.
JAV didinant karinę paramą Izraeliui, Ukrainai tenka mažesnė oro gynybos sistemų ir raketų dalis. Tai, ekspertų vertinimu, prisideda prie to, kad rusijos raketų ir dronų atakos daro vis didesnę žalą Ukrainos infrastruktūrai.
Tai patvirtino ir praėjusią savaitę surengta masinė kombinuota ataka.
Anksčiau Ukraina sugebėdavo numušti apie tris ketvirtadalius paleistų raketų, tačiau šį kartą buvo perimta maždaug ketvirtadalis, o kitos smogė kariniams bei kitiems strategiškai svarbiems objektams.
Gyvybių kaina
Pataikyta ir į civilinius objektus – tai pražudė 22 žmones, dar beveik du šimtai sužeisti.
Dnipro mieste raketos nusinešė 16 gyvybių, iš jų trys – vaikų.
Sostinėje Kyjive žuvo šeši žmonės. Jie gyvybės neteko bėgdami į požeminį garažą, juos pasivijo sprogimo skeveldros.
Tarp aukų – jauna moteris, kuri į slėptuvę bėgo kartu su dviem darželinukais sūnumis. Sprogimo metu ji mėgino vaikus uždengti savo kūnu. Vienas iš mažųjų sunkiai sužeistas ir gydomas reanimacijoje, medikų teigimu, jo būklė itin sunki, išgyvenimo tikimybė – nedidelė.
Kitas berniukas liko beveik nenukentėjęs – jį apsaugojo šalia bėgęs vyras, pargriovęs ir pridengęs jį savo kūnu.
Užkalbintas to namo sargas Oleksandras Šabanovas net ir praėjus valandai po sprogimo buvo ištiktas šoko. Jis išgyveno tik todėl, kad akimirka anksčiau buvo nuėjęs į garažą pažiūrėti, ar ten dar yra vietos slėptis. Jo budėtojo būdelė prie namo liko suvarpyta skeveldrų.
Gyva liko ir gretimo namo gyventoja Svitlana Naumenko. Sprogimo banga išdaužė langus, išvertė baldus, o skeveldros kieme suniokojo automobilį. Moteris apgailestavo dėl prarasto turto, tačiau šalia buvęs sutuoktinis Denisas ją ramino: „Svarbiausia – likome gyvi.“
Stebuklingai išsigelbėjo ir dvidešimtmetė Nastia Procharčiuk, dirbusi kavinėje „Grki“ spaustuvės pastate, kurį visiškai sugriovė raketa.
Tą rytą ji turėjo būti pirmoji darbuotoja, atidarysianti kavinę septintą valandą ryto, tačiau nusprendė palaukti metro per oro pavojų. Maždaug po pusvalandžio į pastatą smogė raketa.
Tokios istorijos kare kartojasi kasdien – vienus nuo mirties skiria vos akimirka, kitiems ji būna lemtinga.
Visą straipsnį skaitykite birželio 9 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
