Užstatas gali sumažinti Atėnų galimybes grąžinti tarptautinių kreditorių suteiktą paskolą.
Antrasis finansinės paramos Graikijai paketas atsidūrė pavojuje – paskolas suteikusios šalys pareikalavo užstato už jų paskolintus pinigus.
Pirmoji to paprašė Suomijos vyriausybė. Helsinkis dar antradienį paskelbė susitaręs su Graikija, kad ši grynaisiais pinigais garantuos Suomijos dalį 109 mlrd. eurų paramos pakete, praneša „EUobserver“ naujienų svetainė.
Šis susitarimas sukėlė vadinamąjį domino efektą – Austrija, Nyderlandai, Slovėnija ir Slovakija pareikalavo tokių pat garantijų. „Modelis turėtų būti atviras visoms euro zonos šalims“, – Austrijos finansų ministerijos atstovas spaudai Haralfas Waigelinas sakė laikraščiui „Helsingin Sanomat“.
Savo ruožtu Nyderlandų finansų ministras pareiškė, jog Haga visuomet leisdavo Briuseliui suprasti, kad Suomijai susitarus dėl užstato jo šalis pareikalaus to paties. O Slovėnijos finansų ministerija agentūrai AP teigė taip pat ieškanti galimų garantijų suteiktai paskolai.
Visų išvardytų šalių skirtos lėšos sudaro tik maždaug 11 proc. Graikijai suteiktos paskolos. Tačiau toks jų žingsnis sukels pavojaus, rodos, ir taip trapiam pinigų sąjungos narių solidarumui. Jokia didelė šalis kol kas neprašė užstato už suteiktą paskolą. Tačiau kyla klausimas, ar kai kurios euro zonos šalys sutiks skolinti Graikijai prastesnėmis sąlygomis ir neprašyti garantijų.
Užstatas, grynųjų pinigų ar kito turto forma taip pat gali sumažinti Atėnų galimybes grąžinti tarptautinių kreditorių suteiktą paskolą. Be to, tokių reikalavimų sukeltas netikrumas greičiausiai toliau siutins rinkas, kurios iki šiol abejojo, ar euro zonoje egzistuoja pakankamai politinės valios susitvarkyti su skolų krize.
Prasidėjo auditas
Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai ketvirtadienį pradėjo reguliarų Graikijos finansų auditą, po kurio paaiškės, ar šalis gaus šeštąją dalį iš tarptautinių kreditorių skirto finansinės paramos paketo.
Kalbos su ES, TVF ir Europos centrinio banko atstovais greičiausiai suksis apie menkas pajamas, kurias lėmė privatizavimo programos, iš kurios iki 2015 metų tikimasi gauti 50 mlrd. eurų, atidėliojimai.
Atėnai dar praėjusių metų gegužę sutiko įgyvendinti didžiulę išlaidų karpymo programą mainais į TVF ir ES finansinių institucijų 110 mlrd. eurų vertės paramos paketą, kurį šalis gaus dalimis.
Kol kas Graikija gavo 65 mlrd. eurų paramos.
Skubiame susitikime praėjusį mėnesį euro zonos narės susitarė suteikti Graikijai dar 109 mlrd. eurų paramos, dar 50 mlrd. eurų šaliai skirs privatus finansų sektorius. Taip siekiama padėti Atėnams vykdyti savo įsipareigojimus ir sustabdyti krizės plitimą į kitas euro zonos šalis.
