Panevėžio savivaldybė teigia, jog jos valdomoms įmonėms praėję metai finansiškai buvo sėkmingesni, nei tikėtasi.
Nors jų veikla dažniausiai siejama su gyventojų kasdien mokamomis sąskaitomis už šildymą, vandenį, atliekų tvarkymą ar būsto priežiūrą, 2025-uosius beveik visos baigė pelningai.
Uždirbtomis lėšomis jos pasidalijo ir su akcininke – dividendais į miesto iždą pervesta daugiau nei milijonas eurų.
Storiausia riekė
Didžiausią indėlį į bendrą dividendų katilą įnešė šilumos tiekėja „Panevėžio energija“.
Bendrovė pernai uždirbo 3,49 mln. eurų grynojo pelno ir miestui išmokėjo apie 608 tūkst. eurų dividendų.
Panevėžio savivaldybei priklauso apie 60 proc. šios įmonės akcijų.
Iš viso akcininkams – septynioms savivaldybėms ir smulkiesiems – įmonė šiemet išmokėjo 1 mln. 25 148 tūkst. Eur dividendų.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Juknos, reikšmingą grynojo pelno dalį sudarė per 1 milijoną eurų pajamų, gautų iš elektros gamybos ir pardavimo veiklos. Dar 991 tūkst. Eur pelno sudaro mokesčio lengvata, suteikta dėl intensyviai vykdomų investicinių projektų, pelnas iš kitos finansinės veiklos – 515 tūkst. Eur.
„Iš šilumos ir karšto vandens veiklos bendrovė uždirbo 908 tūkst. Eur, o savivaldybėms išmokamų dividendų suma siekia daugiau kaip 1 mln. Eur. Tai reiškia, kad bendrovės uždirbtos lėšos iš šilumos ir karšto vandens veiklos grįžta miestams bei rajonams ir gali būti panaudotos gyventojų naudai – viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar savivaldybių paslaugoms gerinti. Likusią pelno dalį bendrovė investuos į naujus projektus ir būtinus einamuosius remontus“, – komentavo T. Jukna.
Lyginant su 2024m., pasak generalinio direktoriaus, pelnas augo dėl išaugusių elektros energijos pardavimų biržoje ir dėl užbaigtų bei pradėtų eksploatuoti investicinių projektų, dėl kurių pritaikyta mokesčių lengvata.
Antra pagal įnašą buvo vandens tiekimo bendrovė „Aukštaitijos vandenys“, į biudžetą pervedusi apie 200 tūkst. eurų.
Tiek pat dividendų sumokėjo ir atliekų tvarkymo įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“, kurios grynasis pelnas siekė 656,7 tūkst. eurų.
Kukliausias indėlis – keli tūkstančiai
Kur kas kuklesnius dividendus miestui atnešė kitos bendrovės, kurių akcininkė yra Savivaldybė.
Laidojimo paslaugas teikianti „Grauduva“ sumokėjo 48 tūkst. eurų dividendų, o jos grynasis pelnas sudarė beveik 164 tūkst. eurų.
Daugiabučius administruojanti bendrovė Panevėžio butų ūkis, per praėjusius metus uždirbęs 167,7 tūkst. eurų pelno, miestui skyrė 40 tūkst. Eur dividendų.
Tokią pačią veiklą vykdantis „Panevėžio būstas“ dividendais pasidalijo kukliau – sumokėjo 6 tūkst. eurų, o šios bendrovės pelnas siekė beveik 95 tūkst. Eur.
Pranoko lūkesčius
Panevėžio savivaldybės Plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus sako, kad miesto lūkestis – gauti apie 30 proc. Savivaldybės valdomų įmonių uždirbto pelno.
Anot jo, 2025-ieji daugeliui Panevėžio savivaldybės valdomų bendrovių buvo finansiškai sėkmingesni nei 2024-ieji.
„Mes netgi planavome gauti mažiau dividendų. Realybė parodė, kad dauguma įmonių sugeneravo geresnę grąžą, nei tikėtasi“, – teigė jis.
Į miesto biudžetą suplaukęs daugiau nei milijonas eurų dividendų, pasak J. Leipaus, taps papildomu finansiniu rezervu, kurį Savivaldybė galės panaudoti infrastruktūros projektams, viešosioms paslaugoms ir kitiems panevėžiečiams svarbiems poreikiams.
Dalijasi ne visos
Tačiau ne visais atvejais net ir dirbdamos pelningai įmonės papildo miesto iždą dividendais.
Pavyzdžiui, Panevėžio autobusų parkas, nors pernai uždirbo 318,8 tūkst. eurų pelno, dividendų nemokėjo.
„Atsižvelgėme į įmonės prašymą leisti nemokėti dividendų, nes planuoja pirkti autobusų. Investicijas bendrovė nori skirti autobusams pirkti“, – paaiškino J. Leipus.
Dividendų miestui nemokėjo ir „Panevėžio gatvės“, pernai uždirbusios 43 tūkst. eurų pelno, bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC), kurio pelnas tesiekė 31,8 tūkst. eurų.
Pasak J. Leipaus, sprendimas dėl PRATC priimtas įvertinus ir kitų centro akcininkių – Panevėžio apskrities savivaldybių – poziciją.
„Įvertinome, kad PRATC neturėtų skirstyti pelno. Jų veikla gana inertiška – būna metų, kai dirba nuostolingai, būna, kai pelningai. Todėl uždirbtas pelnas investuojamas į infrastruktūrą ir paslaugų teikimą“, – teigė Savivaldybės atstovas.
Uždirbo ne tik iš gyventojų
J. Leipaus teigimu, Savivaldybės įmonių pelnas ne visada susidaro vien iš gyventojams teikiamų paslaugų.
„Dividendai yra finansinio rezultato dalis, o tas rezultatas sukaupiamas nebūtinai iš visuomenei teikiamų, bet ir iš komercinių paslaugų. Natūralu, kad Savivaldybė nori, jog įmonė dalintųsi tuo, ką sugeneravo. Gavus dividendus į biudžetą, tas lėšas galima perskirstyti kitoms viešosioms paslaugoms“, – sakė vedėjas.
Anot jo, vienas ryškiausių pavyzdžių – „Panevėžio energija“.
„Pernai „Panevėžio energija“ turėjo labai gerus metus parduodama elektrą. Nedažnai pasitaiko tokie metai, kad būtų aukštos elektros kainos ir iš šios veiklos įmonė sugeneruotų tokias pajamas“, – pažymėjo J. Leipus.
Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad pelnas reikalingas ne tik dividendams mokėti. Dalis jo lieka pačiose bendrovėse ir naudojama investicijoms, kurios leidžia užtikrinti ilgalaikį paslaugų teikimą bei infrastruktūros atnaujinimą.
„Negalime įmonės paslaugų įkainių tiek sumažinti, kad ji visai negeneruotų pelno, nes pelno dalis eina ir į jų investicijas ilgalaikiam rezultatui užtikrinti“, – sako skyriaus vedėjas.
Pelnas sumažėjo dešimteriopai
Tarp visų Savivaldybės valdomų bendrovių mažiausią pelną pernai uždirbusio Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro finansiniai rezultatai vos per metus krito dešimteriopai. 2024-aisiais šios bendrovės finansiniai rodikliai buvo žymiai geresni – pelnas siekė net 308 tūkst. Eur.
Jo direktorius Gintautas Ulys neslepia, kad šiųmetis 31 tūkst. eurų pelnas įmonės netenkina.
„Mūsų akimis, be abejo, tai nėra geras rodiklis“, – pripažino vadovas.
Pasak jo, praėję metai buvo išskirtiniai dėl pasikeitusios atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros. Pirmą kartą įmonės paslaugų kainos buvo reguliuojamos pagal naują Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos metodiką.
Anksčiau kainos buvo apskaičiuojamos pagal planuojamas sąnaudas, o dabar didelę įtaką turi realūs atliekų srautai. Jei jų surenkama ar pristatoma mažiau, mažėja ir pajamos.
„Mažesnį pelną lėmė nauja skaičiavimo metodika. Galiu tik tikėtis, kad situacija netaps keistai atrodanti, visgi čia yra ūkis, kurio sąnaudos turi būti padengiamos“, – sakė G. Ulys.
Mato dvi medalio puses
Panevėžio rajono savivaldybė neturi nė vienos įmonės kontrolinio akcijų paketo. Ji tokia bene vienintelė tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių.
Todėl ir iš dividendų rajonas menkai praturtėjo – jų gavo tik iš dviejų įmonių, kuriose turi menką dalį akcijų.
Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ į rajoną biudžetą sumokės 11 tūkst. eurų, o „Panevėžio energija“ – maždaug 22 tūkst. Eur.
„Dėl tų dividendų yra dvi medalio pusės. Savivaldybės, būdamos akcininkėmis ir gaudamos dividendų, tuos pinigus panaudoja irgi gyventojų poreikiams, tik kita forma. Mano nuomone, būtų geriau, jei įmonių uždirbti pinigai būtų panaudoti tų pačių įmonių paslaugoms gerinti ir infrastruktūrai modernizuoti, nekeliant paslaugų vartotojams kainų“, – svarsto Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
