Pirmosios lietuviškos braškės jau pasiekė turgavietes, tačiau jų kaina kol kas verčia aiktelėti ne vieną pirkėją.
Už kilogramą ankstyvųjų uogų prašoma 12–13 eurų, o sezono pradžioje kai kur jos kainavo ir 15 eurų. Braškių augintojai tvirtina, jog šįmet jiems netrūko iššūkių – braškynus niokojo šalnos, brango darbo jėga, o derliaus prognozes vis dar koreguoja orai.
Nepigi sezono pradžia
Karsakiškio seniūnijoje, Vepų vienkiemyje, braškes augina visa Samų šeima. Pasak ūkininkės Vilmos Samienės, pirmąjį šiltnamiuose užaugintų derlių jie skynė jau prieš 3–4 savaites, o laukuose augančios uogos dar tik pradeda sirpti.
Laukuose braškių Samai nedengia. Anot ūkininkės, net ir priedangos ne visada apsaugo nuo šalnų. Netgi atvirkščiai – per šalnas žiedams prisilietus prie dangos, nušalimo rizika netgi padidėja.
Pirmąsias šio sezono braškes Samai turguje pardavinėjo po 15 eurų už kilogramą, tačiau tokia kaina laikėsi vos porą dienų.
Vėliau savaitę kilogramas kainavo 14 eurų, o dabar – 12 eurų.
Ūkininkė pasakoja, kad į dėžutes dedamos įvairaus dydžio uogos – nuo mažesnių iki didelių. Jos nuomone, toks pasirinkimas pirkėjams atrodo patrauklesnis. Vien didelių braškių kilogramas kainuoja 14 eurų.
„12 eurų kaina dar nekandžioja, o 14 eurų jau truputį kandžiojasi – žmonės apsisuka ir nueina“, – pripažįsta V. Samienė.
Vis dėlto, anot augintojos, nors prekyboje netrūksta pigesnių lenkiškų ar graikiškų braškių, lietuviškų uogų mėgėjų irgi netrūksta.
Kirto šalnos
V. Samienė pasakoja, kad šiemet braškių derliui nemažai žalos padarė pavasarinės itin stiprios šalnos.
„Kai kuriuose regionuose naktimis temperatūra buvo nukritusi net iki 10 laipsnių šalčio, pas mus – apie 6–7 laipsnius. Tuo metu braškės dar nežydėjo, bet šalna pakenkė po žeme buvusiems žiedynams“, – pasakoja V. Samienė.
Šiuo metu braškės žydi gražiai ir augintojai tikisi gero derliaus, jei tik gamta daugiau nepateiks nemalonių staigmenų.
„Yra senų žmonių posakis: su Dievu pirštu nesudūrei, todėl nesakyk, kad jau viskas gerai“, – sako augintoja ir priduria, kad žemės ūkyje atsipalaiduoti niekada negalima.
Nuo žiemos šalčių nukentėjo ir šiltnamiuose auginamos braškės.
Ūkininkės šiltnamiuose jos dera dviem aukštais, pirmajame dalis augalų stipriai iššalo.
Šiltnamio sėkmės receptas
Karsakiškio seniūnijos Palaukių kaime braškes auginantis Domantas Kopūstas pirmąsias šiltnamyje užaugintas uogas pradėjo skinti maždaug prieš dešimt dienų.
Šiųmečiu derliumi ūkininkas kol kas džiaugiasi.
„Šiltnamyje kiekvieną pavasarį sodinami nauji daigai. Jų nepaliekame antriems ar tretiems metams, todėl derlius gausus“, – pasakoja D. Kopūstas.
Anot jo, toks auginimo būdas padeda išvengti ir žiemos šalčių daromos žalos.
Lauke augančioms braškėms šiemet taip pat pasisekė. Pasak ūkininko, storas sniego sluoksnis apsaugojo augalus nuo iššalimo.
„Derlius turėtų būti visai neblogas, nes pavasaris nebuvo karštas. Vėsesniu oru braškių krūmeliai auga lėčiau ir spėja geriau subrandinti uogas. Kai būna daug šilumos, braškės pradeda nokti dar nespėjusios užaugti“, – sako maždaug hektaro braškyną turintis ūkininkas.
Pirmųjų lauke užaugintų braškių jis tikisi sulaukti jau penktadienį.
Kainą diktuoja rinka
Pirmąsias šio sezono braškes D. Kopūstas pardavinėjo po 15 eurų už kilogramą. Trečiadienį jų kaina jau buvo sumažėjusi iki 13 eurų.
Ūkininkas pastebi, kad dauguma pirkėjų lietuviškų braškių laukia ir jas perka noriai.
Visgi pripažįsta – už tokią sumą toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti pasimėgauti braškėmis.
„Būna, pirkėjai pasako, jog labai brangu. Kartais tenka ir nemalonių žodžių išgirsti“, – neslepia jis.
Kiek dar kris braškių kainos, ūkininkas prognozuoti nesiryžta. Jo manymu, sezono įkarštyje smulkesnės ir prastesnės kokybės uogos galėtų kainuoti apie 5 eurus už kilogramą, o didelės, gražios – apie 7 eurus. Panašios kainos vyravo ir praėjusiais metais.
„Jei per Lietuvą praeitų stipri kruša ir apgadintų braškynus, uogos iškart pabrangtų. Pernai kruša smarkiai pakenkė braškynams Lenkijoje, todėl ir kainos buvo gana aukštos“, – aiškina D. Kopūstas.
Kaime neranda darbininkų
Braškių sezonui įsibėgėjus, ūkiui prireikia ir papildomų rankų. D. Kopūstas neslepia: rasti skynėjų kasmet darosi vis sunkiau.
„Kaimuose vis mažiau žmonių nori dirbti tokį darbą“, – pažymi jis.
Kiek šiemet mokės skynėjams, ūkininkas dar neskaičiavo – atlygis priklausys nuo oro sąlygų ir derliaus.
„Jei uogos smulkios, mokėsime daugiau, jei didelės – mažiau“, – sako D. Kopūstas.
Jo vertinimu, už priskintą kilogramą braškių šiemet greičiausiai bus mokama nuo 50 iki 80 centų.
Atsargios prognozės
Velžio seniūnijoje ūkininkaujantis Paulius Speičys braškių sezoną dar tik pasitinka.
Pasak jo, pirmosios uogos laukuose turėtų prisirpti tik birželio viduryje.
Ūkininkas pasakoja, kad braškės peržiemojo gerai, tačiau pavasarį teko pasijaudinti. Po
staigaus atšilimo augalai pradėjo vegetuoti, o grįžę vėsesni orai vertė sunerimti dėl galimų nuostolių.
„Šalnos mūsų lyg ir nepalietė. Kelis kartus per žydėjimą braškes buvome uždengę“, – sako P. Speičys.
Maždaug dviejų hektarų braškyne auginamos įvairių veislių braškės – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Anot ūkininko, naudojant plėvelę ar agrodangą derlių galima šiek tiek paankstinti, tačiau tai reiškia ir papildomą riziką.
„Paankstinimas turi savo kainą – braškės anksčiau pradeda žydėti, o tada jas gali pakąsti šalnos net ir po plėvele“, – aiškina jis.
Kadangi derlius dar neprasidėjo, ūkininkas kol kas nesiryžta prognozuoti būsimų kainų.
„Su kainomis kaip su sinoptikų prognozėmis – numatai vienaip, o paskui viskas būna kitaip“, – juokiasi P. Speičys.
Tačiau, anot jo, šiemet pabrango beveik viskas, įskaitant ir darbo jėgą.
„Gal sezono piko metu kilogramas nekainuos 7 eurų, bet apie 4–5 eurus gali suktis. Daug priklausys ir nuo to, kiek rinkoje bus lenkiškų braškių“, – svarsto ūkininkas.
Jo teigimu, kaimyninėje Lenkijoje braškynų plotai pastaraisiais metais mažėja, daugiausia dėl darbuotojų trūkumo, todėl ir konkurencija gali būti nebe tokia didelė kaip anksčiau.
„Prieš ketverius metus prekybininkai priveždavo labai daug lenkiškų braškių, todėl dėl pertekliaus kainos krisdavo. Pastaraisiais metais nebesijaučia, kad rinka būtų užversta uogomis. Jų yra, bet ne kalnais“, – sako P. Speičys, neatmesdamas galimybės, kad šiemet konkurencija su lenkiškomis braškėmis bus kiek švelnesnė.
Skynėjų vis mažiau
P. Speičio ūkyje braškių derlių paprastai nuima nuolatiniai darbuotojai.
Papildomų žmonių prireikia tik tada, kai darbų padaugėja ir savomis jėgomis nebespėjama.
Vis dėlto rasti darbo jėgos kasmet darosi vis sunkiau.
Pasak P. Speičio, braškių skynimas fiziškai nelengvas, todėl norinčiųjų dirbti nėra daug.
„Ūpas dirbti metai iš metų mažėja“, – konstatuoja jis.
Kartais braškynas atveriamas norintiesiems uogų prisiskinti patiems už mažesnę kainą.
„Jei nespėjame nuskinti visų uogų, leidžiame žmonėms prisiskinti patiems“, – sako ūkininkas.
Tačiau savarankiškas braškių skynimas ūkininkams sukelia papildomų rūpesčių.
„Vienam parodai, ką ir kaip skinti, ir viskas gerai. Kiti renkasi tik pačias gražiausias uogas, nors reikia nuskinti visas prisirpusias, nes po kelių dienų jos jau bus pernokusios. Dar kitas skina visai ne toje eilėje, kuri parodyta, vaikšto skersai lauko“, – pasakoja P. Speičys.
Anot jo, kartais tenka skirti žmogų vien tam, kad prižiūrėtų savarankiškai uogas besiskinančius lankytojus.
Ūkininkas sako, kad su panašiomis problemomis susiduria daugelis uogų augintojų, leidžiančių klientams braškes skintis patiems.
