Panevėžiečiai guodžiasi, kad motorų gausmas ir cypiančių padangų triukšmas savaitgalių naktimis toks, tarsi visas miestas būtų virtęs greitų ir įsiutusių vairuotojų lenktynių trasa. Sugaudyti tokius lakstūnus kol kas sunkiai įmanoma. Visgi Seime jau rengiamos įstatymo pataisos, kad keliuose greta greičio galėtų atsirasti ir triukšmo radarai.
Klaipėdos gatvėje gyvenanti Eglė guodžiasi, jog savautgaliais net ir po vidurnakčio neįmanoma užmigti dėl kurtinamo triukšmo.
Praėjusį savaitgalį panevėžietė netgi manė, kad galbūt mieste vyksta kokios automobilių lenktynės, tačiau apie tokį renginį nerado jokios informacijos.
Kadangi šis naktinis triukšmas kartojasi nebe pirmą vasarą, panevėžietė suprato, kad ramios naktys baigėsi – į miesto gatves vėl išvažiavo adrenalino ištroškusieji.
„Jausmas buvo toks, tarsi gyvenčiau prie lenktynių trasos: nesibaigiantis padangų cypimas, variklių gausmas. Kai kam tai atrodo smagus laisvalaikio leidimo būdas, tačiau daugeliui miesto žmonių tai reiškia bemieges naktis“, – kalbėjo panevėžietė.
Pasak Eglės, ji stengiasi suprasti jaunimo norą taip bendrauti ir ieškoti adrenalino. Tačiau mieste būta ne vienos šių lenktynių skaudžios pamokos.
„Laisvė baigiasi ten, kur prasideda kitų teisė į poilsį ir saugumą. Didžiausią nusivylimą kelia ne tik pats triukšmas, bet ir jausmas, kad ši problema tampa kasdienybe, prie kurios visi tarsi priprato. Kasmet gyventojai skundžiasi, piktinasi, tačiau situacija kartojasi vėl ir vėl. Kyla klausimas – kur institucijų dėmesys, prevencinės priemonės, didesnė kontrolė“, – piktinosi „Sekundės“ pašnekovė.
Pasipiktinimo banga socialiniuose tinkluose
Po ratuoto jaunimo naktinių šėlionių ir socialinėje erdvėje pasipylė skundai ne tik dėl triukšmo, bet ir saugumo Panevėžio gatvėse.
Panevėžiečiai piktinosi, kad jaunuoliai prie vairo miesto centre lenktyniauja viršydami ir šimto kilometrų per valandą greitį – varžomasi, kuri transporto priemonė greičiau pasieks artimiausią šviesoforą.
„Net ir vėlų vakarą mieste pilna automobilių, bet kai kurie skraido didžiuliais greičiais, lenkdami per ištisines ir nepaisydami elementarių eismo taisyklių. Jiems tai tik žaidimas, bet rizikuojama ir kitų, niekuo dėtų atsitiktinių žmonių gyvybėmis. Miestas pilnas vaizdo kamerų, bet tokie lakstūnai vis tiek nebaudžiami. Nejaugi laukiama, kol atsitiks kokia nelaimė“, – tokiomis jaunimo linksmybėmis piktinamasi socialiniuose tinkluose.
Vaizdo kameros negelbsti
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis atkreipia dėmesį, kad miesto stebėjimo kameros neleidžia tiksliai įvertinti nei transporto priemonių greičio, nei jų keliamo triukšmo.
Nors kamerų vaizdą nuolat stebi policija, prieigą prie jo turi ir dalis Savivaldybės darbuotojų, vien vaizdinės medžiagos nepakanka pažeidimams konstatuoti.
„Vien iš vaizdo negalime nustatyti, ar buvo viršytas greitis ir kiek, ar viršytos triukšmo normos. Vaizdo kameromis tokie dalykai nėra pamatuojami – tam reikalinga kita technika. O eismo kontrolę atlieka policija, ji turi mobiliuosius greičio matuoklius“, – teigė T. Martinaitis.
Pasak skyriaus vedėjo, gyventojų skundai dėl automobilių ir motociklų keliamo triukšmo kartojasi kasmet, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, kai į gatves išrieda motociklai, motoroleriai ir daugiau automobilių entuziastų.
„Dažniausiai skundžiamasi dėl vakarais vykstančio važinėjimo ir didelio triukšmo. Tokie atvejai išties sudėtingi, nes neturime specialios įrangos, kuria būtų galima išmatuoti triukšmo lygį“, – pripažino Savivaldybės atstovas.
Adrenalinas valdo
Viešosios tvarkos skyrius kol kas nėra nubaudęs nė vieno motociklininko ar vairuotojo už transporto priemonių keliamą triukšmą. Teisinamasi, kad tam neturi techninių galimybių.
Vis dėlto, T. Martinaičio vertinimu, nors miesto gyvenimas neišvengiamai susijęs su triukšmu, tam tikros priemonės gali padėti jį mažinti.
Viena jų – mažos taršos zonų plėtra centrinėje miesto dalyje.
„Mieste visada bus triukšmo, tačiau kasmet atsiranda priemonių, kurios bent minimaliai jį sumažina. Atsiranda mažos taršos zonos miesto centre, o ateityje jų ribos gali plėstis. Tikėtina, kad ilgainiui miesto centrinė dalis taps ramesnė ir tylesnė“, – prognozuoja pašnekovas.
T. Martinaitis taip pat pastebi, kad Lietuvoje netrūksta specializuotų trasų, skirtų automobilių sporto mėgėjams, tačiau dalį jaunų vairuotojų traukia būtent miesto gatvės.
„Lietuvoje yra nemažai įvairių trasų, kur galima važinėti įvairiomis sąlygomis, tačiau yra ir kita medalio pusė – tikriausiai tam jaunam kraujui norisi pralėkti būtent mieste. Norisi pagazuoti, važiuoti greičiau“, – svarstė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Triukšmas neišvengiamas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė teigia, kad nors gyventojai apie automobilių ir motociklų keliamą triukšmą aktyviai diskutuoja viešojoje erdvėje, oficialių pranešimų policija šį šiltąjį sezoną dar nesulaukė.
„Žmonės skundžiasi spaudai, apie tai kalba socialiniuose tinkluose, tačiau į policiją dėl galimo triukšmo ar viršyto greičio šį savaitgalį niekas nesikreipė“, – sakė O. Jukniūtė.
Pasak jos, miesto aplinkoje tam tikras transporto priemonių keliamas garsas neišvengiamas, ypač šiltuoju metų laiku.
„Negalime pasakyti, kad tas triukšmas toks didelis, jog nebūtų galima gyventi. Reikia nepamiršti, kad gyvename mieste, o atidarius langus garso girdėti daugiau. Mieste visiškai išvengti automobilių gausmo ar motociklų keliamo triukšmo neįmanoma. Jei tai nėra chuliganiškas vairavimas, galbūt reikėtų ir didesnio gyventojų pakantumo vieni kitiems bei supratingumo“, – svarsto policijos atstovė.
Gelbsti šiauliečiai
O. Jukniūtės teigimu, savaitgaliais Panevėžyje dirba pakankamai policijos ekipažų, o į gyventojų pranešimus reaguojama operatyviai.
Vis dėlto policija, kaip ir kai kurios kitos institucijos, susiduria su techninių priemonių trūkumu.
„Patys neturime triukšmo matuoklio, todėl į pagalbą kviečiamės kolegas. Šiaulių kolegos tokį prietaisą turi ir patys atlieka triukšmo patikras. Tačiau kiekvienoje gatvėje policininko tikrai nepastatysime“, – teigė O. Jukniūtė.
Policijos atstovės teigimu, pastaruoju metu vykdoma išties daug įvairių prevencijos priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui ir galimiems pažeidimams kontroliuoti.
„Vykdome ir toliau planuojame įvairias prevencines akcijas, tarp jų – ir automobilių bei motociklų keliamo triukšmo kontrolės. Bet net gamykliniai motociklai kelia triukšmą, todėl tam tikras garsas neišvengiamas“, – aiškina O. Jukniūtė.
Gyventojus, pastebėjusius galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, policija ragina nelikti abejingus ir apie juos pranešti.
„Pastebėjus galimą greičio viršijimą, kviečiu skambinti policijai ir informuoti apie daromą pažeidimą. Taip pat galima patiems užfiksuoti įvykį ir visą medžiagą perduoti per „ePoliciją“. Svarbu pateikti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matytųsi pažeidimas bei jo užfiksavimo laikas“, – ragina Panevėžio apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja.
Ruošia apynasrį triukšmadariams
Gatvių triukšmadariams karą bando skelbti ir kai kurie parlamentarai.
Seime gimė siūlymas įteisinti triukšmo radarus.
Jei Seimas pritartų siūlymams, keliuose ir gatvėse atsirastų stacionarių bei kilnojamųjų triukšmo matavimo sistemų, kurios automatizuotai fiksuotų ne tik greičio viršijimą, bet ir transporto priemonių keliamą triukšmą.
„Taikos metu akustiniai radarai galėtų matuoti triukšmingą transportą – motociklus su perdarytais duslintuvais ar sportinius automobilius, nepaisančius geros kaimynystės principo. Pažeidimus būtų galima fiksuoti ir skirti baudas taip pat, kaip už greičio viršijimą“, – teigė tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs parlamentaras Artūras Zuokas.
Pasak politiko, ekstremalių situacijų metu tie patys įrenginiai galėtų būti naudojami oro erdvės stebėsenai, pavyzdžiui, dronams aptikti.
Už nustatytų triukšmo reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių vairavimą grėstų 50–100 eurų bauda, o pažeidimai galėtų būti fiksuojami automatizuotomis sistemomis.
„Gyventojų skundai ar vaizdo įrašai dažnai nėra pakankami pažeidimui konstatuoti, o esama kontrolė labiau orientuota į bendrą aplinkos triukšmą, o ne į konkretaus automobilio ar motociklo skleidžiamą garsą realiuoju laiku“, – pažymima Seimui pateiktame aiškinamajame rašte.
Kaip pavyzdį parlamentaras pateikia Prancūziją, kur jau diegiami triukšmo radarai, o panašios sistemos testuojamos Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse.
Jeigu pataisos būtų priimtos, gatvių triukšmadarius drausminantis įstatymas įsigaliotų nuo 2027 metų sausio.
