Po „Standard & Poor's“ sprendimo sujudimas kilo tiek biržoje, tiek politikų kabinetuose.
Šią savaitę JAV žiniasklaida aprašo tebesitęsiantį tyrimą „Standard & Poor‘s“ atžvilgiu. Tyrimas pradėtas dar prieš tai, kai agentūra sumažino JAV reitingą, tačiau gali būti, kad būtent reitingo sumažinimas paskatino JAV pareigūnus elgtis ryžtingiau. JAV didėja susirūpinimas Europos bankais. Tuo tarpu prezidentas B. Obama kalba apie planus ir taupyti lėšas, ir skatinti ekonomiką. Žurnalas „Time“ svarsto, kas kelia didesnę grėsmę pasaulio ekonomikai: JAV ar Europa, o „Newsweek“ svarsto, kiek užslėptų problemų yra Kinijos ūkyje.
Tyrėjai aiškinasi, ar reitingai suteikiami objektyviai
JAV Teisingumo departamentas atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar didžiausia kredito reitingų agentūra šalyje „Standard & Poor‘s“ („S&P“) teisingai įvertino būsto paskolų obligacijas iki 2007 metų krizės, praneša „The New York Times“.
Tyrimas dėl „S&P“ elgesio pradėtas dar iki šiai sumažinant JAV skolinimosi reitingą. Tačiau neatmetama galimybė, kad toks reitingo agentūros elgesys suteikė politinės valios imtis realių veiksmų.
„S&P“ kaltinama teikusi neobjektyvius reitingus, kuriems didelę įtaką darė užsakovai. Jei tyrimo metu bus rasta pakankamai įkalčių, taps aišku, kad agentūros suteikiami reitingai yra neobjektyvūs. Kol kas neaišku ar bus tiriamos ir kitos dvi reitingavimo milžinės – „Moody’s“ ir „Fitch“.
Kritikos banga agentūras pasiekė prasidėjus pasaulinei finansų krizei, kai buvo pradėti kelti klausimai dėl atskaitomybės nebuvimo ir abejotino objektyvumo. Kai kurie ekspertai kritikavo agentūras dėl netinkamos analitinės metodologijos taikymo.
Savo tapatybės nenorėję viešinti tyrėjai dienraščiui teigė, kad tyrimas pradėtas vasaros pradžioje, gerokai prieš sumažinant JAV kredito reitingą. Šiuo metu Kongrese vyksta atskiras tyrimas dėl JAV reitingo sumažinimo priežasčių.
Nepaisant daugelio netikslumų agentūrų vertinime, investuotojai pirkdami vertybinius popierius ir toliau visiškai pasitiki reitingais, teikiamais trijų didžiųjų agentūrų, teigiama „The New York Times“. Kompanijos ir kai kurios šalys moka kredito agentūroms, kad šios suteiktų įvertinimą, kurio dydis smarkiai įtakoja platinamų vertybinių popierių vertę. JAV jau kelis dešimtmečius galioja įstatymai, rekomenduojantys bankams ir investiciniams fondams atsižvelgti į reitingus prieš įsigyjant obligacijų.
„Jei tyrimo metu būtų įrodyta, kad agentūros išties teikė neadekvačius reitingus dėl finansinių paskatų, tikėtina, kad bus priimti įstatymai, įpareigojantys agentūras keisti savo verslo modelį“, – dienraščiui teigė Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorius Richardas Sylla.
Jis tikino, kad dabartinis modelis iš esmės ydingas, nes už reitingo suteikimą moka vertybinių popierių platintojas, dėl ko kyla per aukšto reitingo suteikimo grėsmė.
Europos bankai – po didinamuoju stiklu
Niujorko federalinis rezervų bankas, prižiūrintis Jungtinėse Valstijose veikiančius Europos bankus, sušaukė keletą susitikimų su jų atstovais, kad įvertintų bankų pažeidžiamumą dėl didėjančių finansinių poreikių, rašo dienraštis „The Wall Street Journal“. Federalinis bankas reikalauja daugiau informacijos apie bankų pajėgumą sutelkti reikiamą kapitalą normaliai veiklai JAV. Siekiama, kad nepasikartotų 2008 metų situacija, kai pasaulinė finansų sistema tiesiog užšalo. Šiuo metu bijoma, kad euro zonos skolų krizė gali sutrukdyti Europos bankams finansuoti paskolas ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.
Kai kurie stambūs Europos bankai, kaip „Société Générale“, „Deutsche Bank“ ir „UniCredit“ Jungtinėse Valstijose vykdo stambias operacijas. Bėda ta, kad joms finansuoti daugiausia naudojamas skolintas kapitalas.
JAV pareigūnai susirūpino, kad pritrūkę lėšų Europoje Senojo žemyno bankai jas perkels iš JAV, taip dar labiau suerzindami rinkas.
Dienraščio teigimu, nerimas dėl Europos bankų atsiranda, nes neaišku, ar ateinančiais metais šie sugebės refinansuoti savo skolas. Investuotojai, žinodami, kad dauguma Europos bankų yra paskolinę merdinčioms euro zonos narėms, vengia didelių investicijų. Finansinių paslaugų bendrovės „Morgan Stanley“ duomenimis, Europos bankai jau sunaudojo 90 proc. kapitalo, numatyto šiems metams, tad iki metų pabaigos jiems reikės papildomų 80 milijardų eurų.
B. Obama siekia ir taupyti, ir skatinti ekonomiką
JAV prezidentas Barackas Obama siūlo suteikti mokesčių lengvatas kompanijoms, samdančioms bedarbius, taip pat tiesti naujus kelius bei infrastruktūrą. Taip būtų mažinamas bedarbių skaičius, teigia dienraštis „The Washington Post“. B. Obamos administracijos nariai tvirtina, kad numatoma mažinti nedarbą ir siekti pagalbos sunkiai būsto paskolas grąžinantiems gyventojams.
B. Obama planuoja pranešti apie naują taupymo planą, kuris patenkintų Kongreso suformuotą skolos reikalų komisiją. Teigiama, kad JAV vadovas ketina sutaupyti ženkliai daugiau nei numatytus 1,5 trilijono dolerių.
„Mes negalime sau leisti rinktis vieną iš kelių. Privalome rinktis abu. Mano pagrindinis argumentas remiasi nuostata, kad mes negalime rinktis tarp fiskalinio stabilumo ir naujų darbo vietų kūrimo ar ekonomikos augimo“, – savo kalboje dėstė JAV prezidentas.
Nedarbas yra viena opiausiu problemų JAV, o likus 15 mėnesių iki prezidento rinkimų dauguma amerikiečių yra nusivylę B. Obamos vadovavimu. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tik 26 proc. amerikiečių yra patenkinti prezidento ekonomikos skatinimo priemonėmis, tuo tarpu 33 proc. mano, kad B. Obama tik pablogino ekonominę situaciją.
Vis dėlto Respublikonų partijos nariai griežtai pasisako prieš bet kokias naujas išlaidas ir lengvatas. „Turime padaryti galą šios administracijos nuolatiniam neužtikrintumui. Reikia sustabdyti bet kokias diskusijas apie išlaidų skatinimą, kai mes paprasčiausiai neturime tam lėšų“, – savo pastabas dėstė Atstovų rūmų daugumos vadovas Ericas Cantoras.
Tačiau nemažai nepriklausomų ekonomistų sutinka su Jungtinių Valstijų prezidentu. Manoma, kad būtų geriau šiuo metu skatinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, o situacijai pagerėjus palaipsniui naikinti lengvatas ir mažinti deficitą.
„Jeigu prezidentas nori pritarimo, jis turės labai aiškiai pateikti argumentus, patvirtinančius, kad jo planas tikrai veiks“, – dienraščiui teigė skolos priežiūros komiteto narys Chrisas Van Hollenas.
JAV prieš Europą: kas kelia didesnę grėsmę pasaulio ekonomikai?
Žurnalo „Time“ straipsnyje bandoma atsakyti, ar tikrai Jungtinės Valstijos yra didžiausias ekonominis „blogietis“ pasaulyje.
Panašu, kad šiuo metu JAV ne be reikalo sulaukia kritikos dėl tam tikrų ekonominių sprendimų. Plačiai nuskambėjęs susitarimas dėl skolos „lubų“ kėlimo ir Vašingtono nesugebėjimas greitai reaguoti į susidariusią situaciją bei „Standard & Poor‘s“ sprendimas sumažinti kredito reitingą, kuris sukėlė paniką viso pasaulio akcijų rinkose, tik sustiprintina nuomonę, kad JAV atneša daugiau žalos nei naudos.
Galima teigti, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos yra blogesnėje padėtyje, nei Europa. Ekonomistai mažina šių metų augimo prognozes, kai Europa, nors ir silpnai, bet laikosi. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, euro zonos šalys šiemet augs 2%.
Žurnalo teigimu, JAV turi vieną pranašumą prieš Europą – laiką. Investuotojams visame pasaulyje ir toliau perkant JAV obligacijas, skolinimosi kaina išlieka maža. Taip suteikiama papildomo laiko, per kurį Vašingtonas gali sukurti efektyvų atsigavimo planą. Tuo tarpu Senojo žemyno skauduliai – Pietų Europa ir Airija – yra priversti skolintis labai brangiai.
Europos centrinis bankas (ECB) išleido milijardus pirkdamas Italijos ir Ispanijos skolas, stengdamasis išlaikyti stabilią padėtį rinkoje. Vis dėlto neaišku, kiek ECB yra pasiryžęs išleisti, kad sustiprintų vertybinių popierių rinką, juolab kad ankstesni bandymai nedavė ilgalaikių rezultatų. Darosi aišku, kad ECB negali įveikti krizės vienas pats.
„Time“ teigiama, kad Europa kelia didesnį pavojų nei JAV ir dėl to, kad europiečiai nėra pasiryžę aukotis vardan bendro tikslo. Nors Amerikos politikai ilgai ir sunkiai derėjosi dėl deficito mažinimo plano, jie veikė vardan JAV interesų, tuo tarpu euro zonos narių susitikimuose neretai nesusitariama dėl nacionalinių interesų svarbos. Vokietija, nenorėdama rizikuoti savo ekonomine gerove, nėra pasiryžusi gelbėti visų iš eilės, o be didžiausios Europos ekonomikos palaiminimo negalima kalbėti apie jokį progresą.
Savaitraščio teigimu, jei pasaulį ištiks dar viena globali krizė, tikėtina, kad jos šaknys bus Europoje. Užtenka, kad Italija arba Ispanija nebesugebėtų susitvarkyti su savo skolomis. Tokiu atveju visa Europos bankininkystės sistema pradėtų griūti, sukrėsdama viso pasaulio ekonomiką.
Žurnalas „Newsweek“ rašo, kad Pekinas, užuot kritikavęs Vašingtoną dėl žalingos fiskalinės politikos, turėtų atsižvelgti į savo ekonomines problemas.
Iš pirmo žvilgsnio kinų ekonomika klesti. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2016 metų pranoks Jungtinių Valstijų BVP. Be to, Kinija yra stambiausia JAV kreditorė.
Vakarams ir Japonijai stovint vietoje, Kinijos ekonomika auga 8 proc. Pramonė auga 15 proc. kasmet, o investicijos doleriais didesnės nei Valstijose.
Socialiniai pokyčiai taip pat stebina. Po „Credit Suisse“ atlikto tyrimo paaiškėjo, kad trečdalis Kinijos gyventojų disponuoja 10 000-100 000 dolerių metinėmis pajamomis, tuo tarpu panašų gyventojų kiekį turinčioje Indijoje tokiomis pajamomis gali pasigirti vos 7 proc. gyventojų.
Tačiau įdėmiau nagrinėjant Kinijos ekonomiką galima pastebėti, kad stebėtinai didelė dalis Azijos milžinės sėkmės slypi investicijose į nekilnojamąjį turtą miestuose. Šis sektorius auga po 25 proc. kasmet.
Savaitraščio „Newsweek“ teigimu, spartus augimas yra Kinijos ekonomikos skatinimo plano pasekmė. Vakarų ekonomikoms užstrigus recesijoje kinų vyriausybė liepė bankams kuo daugiau skolinti, o pagrindiniai skolininkai buvo statybų vykdytojai ir vietos valdžios institucijos.
Nekilnojamojo turto bumą Kinijoje paskatino aukšta infliacija ir merdinti akcijų rinka. Analitikų teigimu, neaišku, kokia naujai pastatytų būstų dalis tėra asmenų, jau turinčių nuosavą būstą, investicija. Tačiau 20 proc. per metus brangstantis nekilnojamasis turtas paskatintų daugelį investuoti.
Gali būti, kad Kinija sukūrė nuosavą nekilnojamojo turto burbulą, panašų į tą, kuris prisidėjo prie didžiosios recesijos pradžios 2007 metais. Juolab kad Kinijos bankų suteiktų paskolų portfelis išaugo nuo 97 proc. BVP 2008 metais iki 120 proc. 2011-aisiais.
