Nors šalies finansų sistema pastaraisiais metais išlieka atspari, paskolų įmonės ir gyventojai grąžinti nevėluoja, rizikų kelti gali geopolitinės įtampos ir ekonominis neapibrėžtumas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) rinkos kainų augimas ir kibernetinės atakos, teigia Lietuvos bankas (LB).
„Pastarieji metai finansų sektoriui buvo labai dinamiški, keitėsi tiek ekonominė aplinka, tiek rizikų pobūdis. (…) Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atsparūs, tačiau geopolitinė įtampa ir augantis ekonominis neapibrėžtumas deja, bet didina rizikas finansiniam stabilumui“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Sparčiai augant būsto kainoms ir atitinkamai didėjant būsto įsigijimo kreditavimui, šalies bankų sąsajos su NT rinka tebėra didelės, o tai didina šios rizikos galimą poveikį finansų sistemai, teigia LB.
„Šiais metais išskiriame naują riziką, kurios dar nebuvo tarp svarbiausių praėjusiais metais, tai netvaraus būsto kainų augimo rizika“, – tikino G. Šimkus.
LB teigimu, riziką mažina žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera jų finansinė padėtis, sukaupti bankų rezervai ir didelis jų atsparumas.
Pasak G. Šimkaus, finansiniam stabilumui taip pat auga rizikos dėl kibernetinių atakų poveikio – tam didžiausią įtaką daro sparti dirbtinio intelekto plėtra, bankų priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų didina sektoriaus pažeidžiamumą.
Būsto rinką šildo lūkesčiai dėl pensijų reformos
LB valdybos pirmininko teigimu, būsto rinkos rinkos aktyvumas maždaug 10 proc. viršija ilgalaikę tendenciją, rinką „šildo“ pigesnis skolinimasis, geri būsto įperkamumo rodikliai.
„Prisideda ir lūkesčiai, čia, pasakysiu, nebūtinai pagrįsti, kad papildomos lėšos iš antros (pensijų – ELTA) pakopos ir Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai taip pat didins būsto paklausą ir kainas“, – sakė G. Šimkus.
Pasak jo, pernai būsto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei 2024 metais, savo apimtimi nusileido tik 2021 m., kurie po pandemijos buvo ypač aktyvūs.
LB vadovo teigimu, nors šiemet NT rinkos aktyvumas išlieka aukštas, jis iš esmės yra stabilizavęsis 2025-ųjų lygyje.
Duomenys taip pat rodo, kad auga būstą su paskola įsigyjančių gyventojų dalis, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, didėja ir vidutinė paskolos suma – per penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai, nuo maždaug 60 iki 130 tūkst. eurų, tačiau didėjo ir būsto kredito dalis nuo bendrojo vidaus
„Santykinis gyventojų įsiskolinimas yra nedidelis, todėl bendras finansų sektoriaus pažeidžiamumas yra ribotas, reikšmingų susikaupusių disbalansų rinkoje (…) nėra“, – teigė G. Šimkus.
Nors duomenys rodo, kad būsto statyba paspartėjo, tik apie 40 proc. sostinėje siūlo būsto statybos yra užbaigtos, be to, būsto plėtra Vilniuje yra per daug cikliška atsižvelgiant į sparčiai augantį gyventojų skaičių, statybų tempai tik pradeda vytis padidėjusią paklausą, taip pat nėra išnaudojama senų daugiabučių renovacijos galimybė.
„Būsto pasiūla (…) stokoja stabilumo, norint išvengti staigių kainų šuolių ilgainiui turėtume siekti stabilesnės pasiūlos, nes kitu atveju susiformuoja paklausa, cikliškai į tai reaguoja statytojai. (…) Būsto plėtros veikla yra pelninga, todėl matome, kad yra priežasčių tikėtis, kad galėtų būti užtikrinta didesnė pasiūla, o (…) tai padėtų geriau subalansuoti rinką“, – aiškino G. Šimkus.
LB teigimu, šiemet būsto kainų augimas padidėjo ir pasiekė 15 proc. (pernai buvo perpus mažesnis), viršijo nuomos ir būsto statybų kainas, gyventojų pajamų augimą.
„Būsto kainų pervertinimas taip pat padidėjo, (…) tačiau būsto įperkamumas nėra reikšmimngai suprastėjęs, spartesnė pasiūlos plėtra padėtų stabilizuoti kainų augimą“, – sakė G. Šimkus.
Vilniaus biurų užtimtumo lygis krenta, kainų lygis sumažėjęs
LB teigimu, rizikų finansų sistemos stabilumui kelia ir komercinio NT kainų korekcija, kylanti daugiausia dėl perteklinės biurų pasiūlos Vilniuje, sektoriaus perspektyvų negerina ekonominis neapibrėžtumas.
„Galima komercinio NT kainų korekcija žemyn, čia išsiskiria Vilniaus biurų segmentas “, – kalbėjo LB vadovas.
Tiesa, minėtą riziką mažina ir konservatyvus bankų skolinimas NT projektams, didelis bankų atsparumas ir mažas atvirojo tipo investicinių fondų paplitimas.
G. Šimkaus teigimu, per dešimtmetį sostinės komercinių biurų fondas išaugo trigubai, tačiau paklausa nebuvo aktyvi, tam įtakos turėjo nuotolinio darbo plėtra.
Dėl to Vilniuje biurų neužimtumo lygis viršija 10 proc., o tai daro įtakos nuomos kainoms ir mažina komercinio NT valdytojų pajamas.
„Neturėjome Lietuvoje platesnės komercinio turto kainų korekcijos, tai šiek tiek kitokia situacija nei euro zonoje, kur (…) kainos mažėjo, bet kuriuo atveju Vilniaus biurų segmente kainų augimo yra sulėtėjęs, o kainų pervertinimo lygis sumažėjo“, – sakė G. Šimkus.
Centrinio banko teigimu, gyventojų ir įmonių skolinimo tempai pastaruoju metu yra vieni didžiausių euro zonoje, tačiau daliai verslo kreditavimas tebėra sunkiai prieinamas.
Todėl įmonės vis daugiau naudojasi alternatyviais finansavimo šaltiniais – kapitalo rinka, sutelktinio finansavimo platformomis.
Reaguodamas į minėtas rizikas, LB teigia stiprinantis finansų sistemos atsparumą, tai apima sprendimus dėl bankų kapitalo rezervų, nuo rugpjūčio įsigaliojantys Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN), kuriais siekiama apsisaugoti nuo NT burbulų ir gyventojų perteklinio įsiskolinimo.
Anot LB, taip pat galima griežtinti kapitalo rezervų reikalavimus bankams, jei kreditavimas ir rizikos finansų sistemai pradėtų augti sparčiau, tai padėtų stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.
Teigiama, kad finansų rinkos stabilumui užtikrinti svarbios yra ir visai būsto rinkai įtaką darančios fiskalinės priemonės – LB nuomone, šiuo metu palyginti maži NT mokesčiai iš dalies skatina investicinę paklausą, todėl platesnio turto apmokestinimo klausimas ir toliau yra aktualus vertinant būsto rinkos balansą.
