Neaudituoti „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 34,2 mln. latų (apie 166 mln. litų).
Prieštaringus pranešimus apie situaciją Latvijos skrydžių bendrovėje „airBaltic“ ir vidinius jos akcininkų kivirčus mūsų šalies oro uostai komentuoja nenoriai. Tačiau vienam iš jų latviai pastaruoju metu vėlavo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Kaip sakė Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, pagal tarptautinius dokumentus ir rekomendacijas, pirminiai požymiai, liudijantys apie galimai sunkią oro bendrovės būklę, yra darbuotojams vėluojantys atlyginimai, didelė kadrų kaita ir skolos paslaugų teikėjams.
„Kadangi „airBaltic“ yra svetimos valstybės aviakompanija, mes jokių žinių apie jos būklę neturime ir negalime turėti“, – sakė A. Šumskas ir pridūrė, kad CAA jokių priekaištų dėl skrydžių saugos Latvijos oro bendrovei neturi.
Vėlavo atsiskaityti
Tačiau priekaištų prieš kurį laiką jai galėjo turėti Palangos oro uostas. Jo vadovė Jolanta Jucevičiūtė portalui IQ.lt sakė, kad „airBaltic“ kurį laiką vėlavo sumokėti už suteiktas paslaugas. „Buvo viena sąskaita, vieno mėnesio pavėluotas mokėjimas. Jie įspėjo, kad pavėluos, bet tvarkingai sumokėjo, kaip ir buvo žadėta“, – sakė J. Jucevičiūtė.
Jos teigimu, bendrovė atsiskaityti su oro uostu vėlavo bent porą savaičių. Sumos, kurią „airBaltic“ vėlavo sumokėti, J. Jucevičiūtė neįvardijo, tačiau sakė, kad ji siekė kelias dešimtis tūkstančių litų.
Savo ruožtu „airBaltic“ į IQ.lt klausimus apie priežastis dėl kurių vėlavo mokėjimai Palangos oro uostui neatsakė. Bendrovės viceprezidentas korporatyvinei komunikacijai Janis Vanags teigė, kad ji negali atskleisti komercinių paslapčių.
Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė informavo, kad už šio oro uosto suteiktas paslaugas „airBaltic“ atsiskaityti nevėluoja. Vėlavimų kol kas nėra ir Kauno oro uoste, bet jo vadovas Arijandas Šliupas pripažino, kad situacija nerimą kelia.
„Be abejo, kiekviena bloga žinutė verčia susimąstyti“, – sakė A. Šliupas. Tačiau jis patikino, kad situacijos kol kas nedramatizuoja, nes pagrindinis „airBaltic“ akcininkas – valstybė – „pakankamai didelis garantas, kad aviakompanija bus“.
„Lyginant su to paties „flyLAL“ situacija, jie galimybių būti rinkoje ir toliau vystytis turi tikrai daugiau“, – svarstė Kauno oro uosto vadovas.
Atsirūgo nutrauktas rėmimas?
Tačiau verslininkas, didžiausias bankrutavusios Lietuvos skrydžių bendrovės „FlyLAL-Lithunian Airlines“ akcininkas Gediminas Žiemelis svarstė, kad tokių mažų šalių, kaip Lietuva ar Latvija, aviakompanijos be stipraus valstybės įsikišimo negali veikti pelningai.
Valstybė, jo teigimu, gali reguliuoti bendrovės veiklos sąnaudas pasitelkdama navigacijos, oro uostų mokesčius, įvairias kitas subsidijas. G. Žiemelis priminė, kad apie 2007-2008 metus iš valstybės biudžeto Latvija skyrė maždaug 6,6 mln. latų paramą regioniniams skrydžiams, „airBaltic“ turėjo 25 proc. nuolaidą Rygos oro uoste.
„Tai jeigu taip viską sudėtumėme, netoli 100 mln. litų gautųsi. Tačiau pasikeitus nuomonei, gavus pretenzijų, kad ne visi pinigai buvo pagal Europos Sąjungos teisės aktus, konkurencijos įstatymus, buvo tam tikrų diskusijų, ginčų. Supratau, kad ta parama dingo“, – sakė G. Žiemelis. Todėl esą veikiausiai natūralu, kad kompanijos finansinė situacija blogėjo, prasidėjo ginčai tarp akcininkų.
Vis dėlto verslininkas teigė nematantis didelių skirtumų tarp latvių „airBaltic“ ir Vengrijos „Malev“, kuri „jau 12 metų tai privatizuojama, tai nacionalizuojama, ir turi gerokai didesnių nuostolių“, Lenkijos LOT ar Graikijos „Olympic“.
Bankrutuoja nedaug
„Aš manau, kad daugiau nei 25 proc. Europos kompanijų yra nuostolingos, jos visos neatrodo su šviesia ateitim. Bet labai nedaug pagrindinių vežėjų bankrutuoja ir išnysta iš žemėlapio“, – sakė G. Žiemelis.
Jis aiškino, kad Graikijos nacionalinis vežėjas nuostolingai dirba jau daug metų, o valstybė nuolat didina jo įstatinį kapitalą ir todėl gauna priekaištų iš Europos Komisijos dėl pažeistų konkurencijos įstatymų ir įspėjimų, kad aviacijos verslo valstybė Europos Sąjungoje remti negali.
„Tačiau ten politikai nebijo priimti politinio sprendimo. Ar latviai nebijos priimti politinio sprendimo, kištis ir galimai užsitraukti Europos Komisijos nemalonę, man sunku pasakyti“, – kalbėjo G. Žiemelis.
Tačiau paklaustas, kokius nuostolius turėtų skaičiuoti oro bendrovė ir kokias skolas kaupti, kad būtų galima teigti, jog jos dienos jau suskaičiuotos, G. Žiemelis teigė, kad to apibrėžti negalima. Tai esą lemtų kreditorių kantrybė.
Drasko nesutarimai ir nuostoliai
Trečiadienį pranešta, kad praėjus vos porai savaičių po to, kai buvo išrinkta nauja „airBaltic“ taryba, ji ir vėl iširo. Iš pareigų atsistatydino privataus akcininko – bendrovės „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS) – atstovai Ilmaras Razumovskis ir Jeanas-Charlesas Korsakas.
Tokiu būdu BAS, kuriai priklauso 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų, pareikalavo, kad valstybė, valdanti 52,6 proc. akcijų, rimtai apsvarstytų vieną iš trijų jai siūlomų žingsnių, pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA.
BAS pranešė, kad yra pasirengusi įsigyti valstybei priklausančią skrydžių bendrovės akcijų dalį arba parduoti savo akcijų dalį. Trečia privataus akcininko siūloma alternatyva – „airBaltic“ įstatinio kapitalo didinimas.
Bendrovės įstatinį kapitalą pasiūlyta didinti 63,68 mln. latų. 30 mln. iš jų sudarytų į akcijas konvertuotos obligacijos, priklausančios Latvijos valstybiniam radijo ir televizijos centrui bei BAS. Kitą dalį sumos siūloma įnešti grynaisiais.
Taip pat skelbta, kad neaudituoti „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 34,2 mln. latų (apie 166 mln. litų).
