Nei gyventojai, nei verslas esą nėra pasiruošę svarstomiems atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimams.
Riboti atsiskaitymus grynaisiais tarp įmonių ir fizinių asmenų – tokia iniciatyva svarstoma ir Rusijoje. Tačiau šioje šalyje abejojama, ar tokias naujoves pavyks greitai priimti, nes bankų korteles turi gana nedaug gyventojų, o ir verslas nėra pasirengti būsimiems pokyčiams.
Kaip sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį nustatant atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus, jau svarsto kelios Rusijos ministerijos ir finansų institucijos. Siūloma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų grynaisiais atsiskaityti tik tam tikrą sumą, taip pat svarstoma, kaip paskatinti gyventojus kuo dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaityti banko kortelėmis.
Rusijos dienraščio „Izvestija“ rašo, kad jau rudenį siūlymai riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais gali būti patvirtinti vyriausybės ir parlamento, o įsigalioti – nuo 2012 m. Tokiems nurodymams tektų paklusti ir parduotuvėms, ir automobilių salonams, kurie iki šiol nepriima banko kortelių.
Skaičiuojama, kad didmiesčiuose maždaug penktadalyje prekybos vietų negalima atsiskaityti banko kortele, o Rusijoje šis rodiklis siekia net 80 proc. Jeigu tokie reikalavimai taptų realybe, visi dirbantys šalies gyventojai taip pat turėtų atsidaryti sąskaitas bankuose, nes atlyginimai nebūtų mokami grynaisiais.
Dėl itin didelio grynųjų pinigų kiekio, kuris atspindi šešėlinės ekonomikos mastą, Rusijos bendrasis vidaus produktas per metus esą netenka iki 1 proc. prieaugio.
Pirmiausia norima įpareigoti visas prekybos ir paslaugų įmones sudaryti sąlygas klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Tačiau galutinai nei dėl reikalavimų, nei dėl sumos, iki kurios bus leidžiama mokėti grynaisiais pinigais, dar nėra nuspręstas.
Tokiai iniciatyvai pritaria Rusijos centrinis bankas, tačiau įspėja, kad teks keisti Civilinį kodeksą, kuris nenumato jokių ribojimų gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad yra viena labai rimta kliūtis įgyvendinti naujoves – Rusijos konstitucija draudžia taikyti bet kokius ribojimus laisvam finansinio turto judėjimui.
Tokį valdžios siūlymą skeptiškai vertina ir vietos verslininkai. Dmitrijus Potapenka, valdantis kelis parduotuvių tinklus, atkreipė dėmesį, kad vien tik Maskvoje veikia apie 18 tūkst. stacionarių prekybos vietų ir dar 13 tūkst. nenuolatinių prekyviečių, o korteles priima nedidelė jų dalis. Be to, bankų korteles turi gana nedaug gyventojų, bankai bei kitos finansų įstaigos taip pat nėra pasirengusios plėsti infrastruktūros tinklą ir pasirengti grynųjų pinigų ribojimo įvedimui.
Diskusijos užsitęsė
Riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais svarstoma ir Lietuvoje. Tokią iniciatyvą iškėlė patys verslininkai. Investuotojų forumo atstovai, grynuosius pinigus pavadinę vienu pagrindinių šešėlinės ekonomikos rodiklių, šių metų pavasarį pasiūlė drausti juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais, fiziniams asmenims uždrausti skolintis grynaisiais, algas mokėti tik per bankus, numatyti, kad sandoriai grynaisiais, viršijančiais maksimali sumą, yra neteisėti.
Tiesa, Lietuvos bankas svarstė, kad tokios priemonės galbūt sudarytų prielaidas bankinėms paslaugoms pigti, tačiau kovoje su šešėliu, dėl ko apie tokią iniciatyvą ir prabilta, tai – ne pati efektyviausia priemonė.
Kol kas verslininkų idėjos „kūnu“ netapo – valdžios institucijos vis dar svarsto, kokios grynųjų pinigų ribojimo priemonės galėtų būti įvestos.
Tiesa, komerciniai bankai inicijavo informacinę kampaniją, kurios metu sieks gyventojus supažindinti su naudojimosi bankų kortelėmis pranašumais.
