Kai lauke tvyro karštis, ventiliatorius dažnai atrodo kaip paprasčiausias išsigelbėjimas.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: ventiliatorius nėra kondicionierius.
Jis pats neatšaldo kambario oro, o tik sukuria oro judėjimą.
Dėl to žmogui gali atrodyti vėsiau, bet paties kambario temperatūra nuo paprasto ventiliatoriaus paprastai reikšmingai nesumažėja.
Vis dėlto ventiliatorių galima panaudoti gudriau.
Vienas paprastų būdų – priešais jį pastatyti indą su ledu arba užšaldytus vandens butelius.
Tokiu atveju pro ledą pučiamas oras trumpam tampa vėsesnis ir kambaryje gali pasijusti gaivesnis oro srautas.
Kaip tai padaryti?
Į negilų dubenį, kepimo skardą ar kitą stabilų indą įberkite ledo kubelių ir pastatykite jį priešais ventiliatorių. Įjunkite ventiliatorių taip, kad oro srautas eitų per indą su ledu.
Po kelių minučių turėtumėte pajusti vėsesnį orą.
Dar patogesnis variantas – naudoti vieną ar kelis užšaldytus vandens butelius. Jie tirpsta lėčiau nei smulkūs ledo kubeliai, todėl vėsesnio oro efektas gali trukti ilgiau.
Butelius reikėtų statyti prieš ventiliatorių, bet ne taip arti, kad kondensatas ar tirpstantis vanduo galėtų patekti ant elektros prietaiso.
Svarbiausia – saugumas
Vanduo ir elektros prietaisai yra pavojingas derinys, todėl indas su ledu turi stovėti stabiliai. Jo nereikėtų kelti ant nestabilios kėdės, dėžės ar siauro staliuko.
Geriausia naudoti platesnį indą, po juo patiesti rankšluostį arba padėklą, kad tirpstantis ledas nepribėgtų prie ventiliatoriaus laido ar kištuko.
Taip pat nereikėtų ventiliatoriaus palikti be priežiūros, jei šalia yra mažų vaikų ar augintinių.
Ar toks būdas tikrai atvėsins kambarį?
Tai nėra kondicionieriaus pakaitalas. Ledo ir ventiliatoriaus derinys gali sukurti vėsesnį oro srautą ten, kur sėdite ar miegate, bet viso kambario temperatūros jis gali ir nesumažinti arba sumažinti tik labai nežymiai.
Be to, tirpstant ledui ore gali padaugėti drėgmės.
Jei kambarys ir taip drėgnas, vėsos pojūtis gali būti trumpalaikis, o vėliau patalpoje gali pasidaryti tvankiau.
Lietuvos vasaromis, ypač po lietaus ar prieš audrą, drėgmė dažnai būna didelė, todėl šis būdas ne visada bus vienodai veiksmingas.
Kada ventiliatoriaus neužtenka?
Per didelius karščius vien ventiliatoriumi pasikliauti nereikėtų.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai įspėja, kad ventiliatorius turėtų būti naudojamas tik tada, kai patalpos temperatūra nėra labai aukšta; jei kambaryje daugiau nei apie 32 °C, ventiliatorius gali neapsaugoti nuo perkaitimo ir net didinti kūno temperatūrą.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra taip pat pataria nenaudoti ventiliatoriaus kaip vienintelės vėsinimo priemonės per ekstremalų karštį, kai patalpa labai įkaitusi.
Tokiais atvejais svarbiau ieškoti realiai vėsesnės vietos: kambario su kondicionieriumi, prekybos centro, bibliotekos, darbo patalpų, pavėsio ar kitos vėsesnės aplinkos.
Ypač atsargūs turėtų būti senjorai, maži vaikai, nėščiosios, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės.
Kaip Lietuvoje praktiškai vėsinti būstą be kondicionieriaus?
Karštomis dienomis langus geriausia uždaryti tada, kai lauke karščiau nei viduje.
Dieną verta užtraukti užuolaidas, roletus ar žaliuzes, ypač pietinėje ir vakarinėje pusėje. Jungtinės Karalystės sveikatos institucijos taip pat pataria naudoti užuolaidas, žaliuzes, langines ar išorinį pavėsinimą, kad patalpos mažiau įkaistų.
Langus geriau atverti anksti ryte, vėlai vakare arba naktį, kai lauke atvėsta. Jei įmanoma, verta sudaryti skersvėjį – atidaryti langus priešingose būsto pusėse.
Taip galima išstumti įkaitusį orą ir įleisti vėsesnį.
EPA nurodo, kad tinkamai naudojama natūrali ventiliacija gali padėti reguliuoti patalpų temperatūrą namuose be kondicionavimo.
Dar vienas būdas – išjungti nereikalingus šilumą skleidžiančius prietaisus.
Kompiuteriai, orkaitės, kaitlentės, senos lemputės ir net kai kurie buitiniai prietaisai papildomai šildo patalpas.
Per karščius geriau rinktis lengvesnį maistą, vengti ilgo gaminimo orkaitėje, o prietaisus išjungti, kai jų nereikia.
Trumpa išvada
Ventiliatorius su ledu – paprastas ir pigus būdas trumpam susikurti vėsesnį oro srautą, bet tai nėra tikras kambario atvėsinimas.
Jis labiausiai tinka tada, kai norisi greito palengvėjimo sėdint prie darbo stalo, ilsintis ar bandant užmigti.
Kad efektas būtų geresnis, dieną neleiskite patalpoms perkaisti: uždenkite saulėtus langus, neatidarinėkite jų per patį karštį, o vėdinkite tik tada, kai lauke vėsiau.
Jei kambaryje labai karšta, vien ventiliatorius gali būti nepakankamas – tuomet svarbiausia saugotis perkaitimo ir ieškoti vėsesnės aplinkos.
