Siekiant panaikinti ankstukų šeimų diskriminaciją, politikai, visuomeninių organizacijų atstovai, medikai tvirtina, kad gimus neišnešiotam kūdikiui, reikėtų pratęsti vaiko priežiūros atostogas ir išmokos mokėjimą.
Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravusi opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė siūlo nustatyti vienodą 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos mokėjimo trukmę, nepriklausomai nuo kūdikio gimimo laiko ir gimimo baigties.
„Šeimoms susidūrus su problemomis, valstybės pareiga yra padėti joms tuos sunkumus išspręsti“, – pristatydama savo iniciatyvą ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė P. Kuzmickienė.
Prisidėtų prie šeimos gerovės
Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė mano, kad Lietuvoje ankstukų šeimos yra labai diskriminuojamos.
„Visiems yra suprantama, kad reikia toms šeimoms duoti daugiau laiko, sustiprinti vaikelį, kad jis būtų pasiruošęs priimti kitus savo gyvenimo iššūkius“, – sakė I. Laukytė-Budrienė.
Jos duomenimis, pavyzdžiui, Latvija, Italija, Prancūzija paskaičiuoja mamoms individualiai tą laiką, kurį jos praleido ligoninėje, ir prideda prie vaiko priežiūros atostogų. Vokietija, anot asociacijos vadovės, prideda 4 savaites prie vaiko priežiūros atostogų.
Pasak jos, Lietuvoje maždaug 5 proc. nuo visų gimdymų yra per ankstyvi. Pavyzdžiui, 2024 metais gimė kiek daugiau nei 1 tūkstantis ankstukų.
Vaiko priežiūros atostogų pratęsimas neišnešiotų kūdikių tėvams, anot I. Laukytės-Budrienės, valstybei nebūtų didelė našta.
„Investicija į šeimą ir pagalbą šeimai tada, kada jos reikia, duos neabejotinai didelę grąžą, nes turėsime tvirtesnes šeimas, vaikai greičiau integruosis“, – sakė ji.
VšĮ „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė mano, kad tokie pokyčiai suteiktų papildomo laiko šeimoms prisitaikyti prie didelių užgulusių iššūkių, emocinių sunkumų.
„Priėmus įstatymo pataisas, prisidėsime prie visos šeimos gerovės“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Siūlo pratęsti išmokos mokėjimą
Jeigu vaikas gimė neišnešiotas, iki 31 nėštumo savaitės imtinai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė P. Kuzmickienė siūlo vaiko priežiūros išmokos mokėjimą pratęsti 8 savaitėmis. Jei vaikas gimė 32-36 nėštumo savaitę imtinai – mokėjimas būtų pratęstas 4 savaitėmis.
Šiuo metu neišnešiotų kūdikių tėvams suteikiamos tokios pačios vaiko priežiūros atostogos kaip ir tėvams, kurių vaikai gimė išnešioti ir neturintys sveikatos sutrikimų – atostogos vaikui prižiūrėti nėra pratęsiamos.
Darbo kodekso pataisas įregistravusi P. Kuzmickienė taip pat siūlo spręsti situaciją, kai šeima vienu metu susiduria tiek su kūdikio priežiūros iššūkiais, tiek su vieno iš tėvų sunkia liga.
Tuo atveju, kai vienas iš tėvų dėl sunkios ligos negali rūpintis vaiku, vaiko priežiūros išmokos mokėjimą ji siūlo pratęsti laikino nedarbingumo trukmei, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorinėms dienoms. Taip pat siūloma įpareigoti sveikatos apsaugos bei socialinių reikalų ir darbo ministrus patvirtinti tokių sunkių ligų sąrašą.
„Tokiu būdu būtų kompensuojamas laikotarpis, kai dėl sunkios ligos asmuo faktiškai negalėjo naudotis vaiko priežiūros atostogomis“, – sako P. Kuzmickienė.
Ji pažymi, kad vien tik onkologinėmis ligomis kasmet Lietuvoje suserga apie 18 tūkst. žmonių. Todėl, anot parlamentarės, reikėtų užtikrinti, kad gyventojai, susidūrę su sunkiomis ligomis, neprarastų socialinių garantijų.
Nors onkologinė liga nėštumo metu yra reta, ji nustatoma maždaug 1 moteriai iš tūkstančio nėščiųjų, akušerės ginekologės Dianos Žilovič teigimu, tie skaičiai, tikėtina, didės, nes moterys vis vyresniame amžiuje planuoja nėštumą.
Spaudos konferencijoje ji paminėjo, kad tarp nėščių moterų dominuoja krūties, gimdos kaklelio vėžys, melanoma.
Jei Seimas pritartų konservatorės P. Kuzmickienės įregistruotiems projektams, naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.
